Anemija vaikystėje: vitamino B12 ir folio rūgšties svarba
Anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, yra būklė, kuriai būdingas sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis organizme. Dėl hemoglobino trūkumo pablogėja deguonies gabenimas į audinius, todėl kyla audinių hipoksija, pasireiškianti atitinkamais simptomais. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šia būkle serga beveik 2 milijardai žmonių visame pasaulyje.
Nors anemija gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, anksčiau pastebėtas sezoniškumas, ypač šaltuoju laikotarpiu, kai trūkdavo šviežių daržovių, dabar yra mažiau ryškus. Didžiausia problema yra ta, jog dauguma ligos simptomų yra nespecifiniai. Tai reiškia, kad pacientas gali sirgti visiškai kita liga, todėl mažakraujystę atpažinti pačiam žmogui yra ganėtinai sunku.
Viena iš dažnų anemijos priežasčių - sutrikusi raudonųjų kraujo kūnelių gamyba dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo. Šią problemą gali lemti nepakankamas šių medžiagų gavimas su maistu, ypač vegetarams, badaujantiems ar besilaikantiems griežtų dietų, kurių metu itin ribojamas kalorijų skaičius. Mažakraujystė dažnai diagnozuojama ir nėščiosioms ar maitinančioms mamoms dėl nėštumo ar žindymo laikotarpio. Kiek rečiau anemija atsiranda sutrikus eritrocitų gamybai kaulų čiulpuose.
Ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Pacientai dažnai jaučia silpnumą, greitai pavargsta, jų oda ir gleivinės būna išblyškę. Po fizinio krūvio gali pasireikšti dusulys, padažnėja širdies plakimas. Kartais gali jausti skausmą krūtinėje, liežuvio skausmą ir dirglumą. Taip pat gali pasireikšti mieguistumas, dėmesio ir koncentracijos sutrikimas, galvos svaigimas ir skausmas, galūnių tirpimas. Kiti ligos signalai - kraujosruvų atsiradimas, mėlynių susidarymas, dantenų kraujavimas ar įtrūkimai lūpų kampučiuose.
Vitamino B12 svarba organizmui
Vitaminas B12 (kobalaminas) yra būtinas mūsų organizmui. Jis naudingas nervų ir kraujo ląstelėms, yra gyvybiškai reikalingas smegenų sveikatai bei imuniteto palaikymui. Net medžiagų apykaitos sistema be šio vitamino tinkamai neveiktų.
Ilgalaikis vitamino B12 trūkumas lėtai ir nepastebimai gali sukelti negrįžtamus smegenų, ypač atminties, pažeidimus. Ilgainiui gali atsirasti rimtų koncentracijos problemų, nemiga ar net erekcijos sutrikimų ir šlapimo nelaikymas.
„Šio vitamino trūkumas gali sukelti mažakraujystę, nuo kurios gali varginti bendras organizmo silpnumas, taip pat dėl jo trūkumo gali pagreitėti širdies plakimas“, - teigia mitybos ekspertė Maggie Moon.
B12 yra unikalus tuo, kad aptinkamas tik įvairiuose gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose kaip mėsa, kiaušiniai ar pieno produktai. Būtent dėl to jo trūkumą dažniausiai pajunta veganai ir vegetarai. Jiems mitybos ekspertai pataria vartoti šio vitamino papildus arba valgyti vitaminu B12 praturtintus produktus, pavyzdžiui, pusryčių dribsnius ar grūdus.
Ankstyvieji vitamino B12 stygiaus simptomai
Vitaminas B12 ne veltui vadinamas energijos vitaminu. Jo trūkumas sutrikdo raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, būtent dėl to pirmieji šio vitamino trūkumo požymiai yra nuolat juntamas užsitęsęs silpnumas ir nuovargis. Anot mitybos ekspertės Stephanie Middleberg, problema yra ta, kad nuovargį ir silpnumą gali sukelti begalė dalykų, todėl dažnas net nesusimąsto, kad tokios būsenos priežastis paprasčiausiai gali būti vitamino B12 trūkumas. Ekspertė pataria kreiptis į gydytojus dėl šio vitamino išsitirti, jei silpnumas, nuolatinis nuovargis ir neaiškus mąstymas kamuoja nors ir porą savaičių.
Ankstyvos vitamino B12 stygiaus apraiškos
Kadangi mūsų organizmui vitamino B12 atsargų gali pakakti nuo 2 iki 5 metų, ankstyvus šio vitamino nepakankamumo sunkumus pastebėti yra gan sunku. Tik praėjus nemažam laiko tarpui po pirmųjų simptomų (nuovargio, silpnumo) atsiradimo, pasirodo ir kiek stipresnių požymių: tirpulys, dilgčiojimas galūnėse, depresija, kūno drebulys, paranoja ar net haliucinacijos. Tačiau net ir jie kiekvienam pacientui gali nebūtinai pasireikšti ar dar ne visada rodo būtent šio vitamino stoką, todėl tai tik dar labiau apsunkina būklės diagnozę.
Matomi vitamino B12 stygiaus požymiai
Išblyškusi oda, patinęs ir paraudęs liežuvis, burnos gleivinės opos - taip pat yra vitamino B12 stokos požymiai. Pagreitėjęs širdies plakimas, greitai atsirandančios ir neišnykstančios mėlynės - taip pat rodo ilgalaikę vitamino B12 stoką.
Vitamino B12 stoka ir demencija
„Vitamino B12 stokos požymiai labai panašūs į demencijos simptomus. Tai ir atminties praradimai, suprastėjusi orientacija, ir koncentracijos stoka bei sulėtėjęs mąstymas, tačiau šios ligos dažniausiai ir būna susijusios. 75-90 proc. žmonių, kurių organizme trūksta vitamino B12, serga ir demencija. Tai galioja net ir jaunesnio amžiaus žmonėms“, - tikina Maggie Moon.
Vitamino B12 trūkumas ir anemija
Vitamino B12 trūkumas sukelia ir mažakraujystę. Yra išskirta ir specifinė dėl šio vitamino stokos atsirandanti anemijos rūšis. Ji kamuoti gali dėl to, kad skrandyje nesigamina pakankamai baltymo, kuris padeda žarnynui įsisavinti vitaminą B12, ir dėl to kraujyje pradeda trūkti raudonųjų kraujo kūnelių. Ši anemijos rūšis, kaip manoma, gali būti paveldima, kilti dėl autoimuninių ligų ar esant skrandžio problemoms. Gydant taikoma leidžiamo ir geriamo vitamino B12 terapija.
Vitamino B12 stoka kūdikiams
Nors šio vitamino stoka kūdikiams ganėtinai reta, tačiau taip gali nutikti, jei naujagimis negauna jokių gyvūninės kilmės produktų arba jei krūtimi maitinanti mama yra veganė, nevartojanti vitamino B12 papildų. Kūdikiams vitamino B12 stoka taip pat gali sukelti anemiją, judesių koordinacijos sutrikimus, o ateityje - ir mokymosi sunkumus.
Folio rūgšties svarba
Folio rūgštis, dar kitaip vitamino B9 forma, yra gyvybiškai svarbi ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Ji atlieka svarbų vaidmenį DNR sintezėje, ląstelių dalijimesi ir kraujo formavime. Ypač didelis jos poreikis yra nėštumo metu, nes folio rūgštis padeda tinkamai vystytis vaisiaus nervų sistemai ir apsaugo nuo nervinio vamzdelio defektų.
Terminas „folatai“ vartojamas didelei grupei junginių apibūdinti. Šią grupę sudaro natūralūs folatai ir folio rūgštis, kurių biocheminis aktyvumas yra panašus. Trūkstant folio rūgšties, sutrinka DNR sintezė - vietoj normalių eritrocitų gaminami megaloblastai, kurie neatlieka normalių eritrocitų funkcijos.
Folio rūgšties daugiausiai esama žaliuose lapuose, žiediniuose kopūstuose, aguročiuose, moliūguose. Taip pat jos randama gyvulinės kilmės produktuose - kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, žuvyse, mielėse ir kituose grybuose.
Rekomenduojamas folio rūgšties kiekis suaugusiems yra 200 μg. Nėštumo metu, kai šios medžiagos poreikis yra didesnis, rekomenduojama vartoti mažiausiai 400 μg/d. Folio rūgštis absorbuojama plonojoje žarnoje ir didžiausia jos koncentracija nustatoma kepenyse.
Folio rūgšties stygiaus simptomai ir diagnostika
Dažniausiai folio rūgšties stygiaus mažakraujystė išsivysto žmonėms, sergantiems žarnyno ligomis, lėtinėmis hemolizinėmis anemijomis, vartojantiems alkoholio, folatų metabolizmą veikiančius vaistus (trimetoprimą, barbitūratus, nitrofurantoiną) ar su maistu negaunantiems pakankamo šios medžiagos kiekio (badaujama, yra padidėjęs jos poreikis).
Nėštumo metu folatų sąnaudos padidėja nuo 100-150 μg/d. iki 200-250 μg/d. Būtent dėl šios priežasties besilaukiančios moterys priskiriamos rizikos grupei.
Motinai folio rūgšties stoka sukelia megaloblastinę anemiją. Klinikiniai simptomai pasireiškia iš lėto, dažniausiai antroje nėštumo pusėje, todėl gali būti nepastebėti. Anemijos sindromui būdinga: bendras silpnumas, padidėjęs jautrumas, galvos skausmai, širdies permušimai, oro trūkumas. Ryškėjant mažakraujystei, gali išsivystyti krūtinės angina ir širdies nepakankamumas.
Folio rūgšties stoka ir vaisiaus apsigimimai
Folio rūgšties stoka yra susijusi su vaisiaus apsigimimais, ypač su nervinio vamzdelio defektais. Nervinis vamzdelis susiformuoja 4-os embriogenezės savaitės metu. Dažniausiai nustatomi šie pakitimai: įskilasis stuburas, besmegenystė, meningocelė, mielomeningocelė. Šių patologijų dažnis - 0,5-12 atvejų 1 tūkst. gyvų gimusiųjų. Kasmet pasaulyje gimsta 400 tūkst. tokių vaikų.
Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad įgimtųjų nervinio vamzdelio defektų per pastaruosius 3 dešimtmečius gerokai sumažėjo. Tai aiškinama vis gerėjančia prenataline diagnostika ir platesniu folio rūgšties vartojimu.
Naujausi tyrimai rodo, kad folio rūgšties vartojimas iki pastojimo gali turėti įtaką priešlaikiniam gimdymui. Mažiausia rizika pagimdyti pirma laiko buvo moterims, kurios folio rūgštį iki pastojimo vartojo ilgiau nei metus.
Profilaktika ir gydymas
Pagal Lietuvoje ir pasaulyje galiojančius standartus, iki pastojimo rekomenduojama gerti 400-800 μg folio rūgšties 1-3 mėnesius. Tokią pat dozę reikia vartoti iki 12 nėštumo savaitės. Jeigu moteris ar jos šeimos nariai serga cukriniu diabetu, epilepsija, ar yra gimdžiusių naujagimių, turinčių sklaidos trūkumų, rekomenduojama paros dozė yra 5 mg. Nevartojus folio rūgšties iki pastojimo, ją reikėtų pradėti gerti iš karto sužinojus apie nėštumą.
Folio rūgšties perdozavimas gali sukelti nepageidaujamų reiškinių. Folio rūgšties vartojimas gali slėpti vitamino B12 stoką, todėl ši patologija, nors ir yra itin reta nėštumo metu, gali likti nediagnozuota. Yra duomenų, kad nesuskaidyta sintetinė folio rūgštis yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti vėžiu ar depresija.
Anemijos diagnostika ir gydymas vaikams
Pirmas žingsnis, norint įvertinti, ar pacientas serga anemija - bendras kraujo tyrimas. Įvertinus jo rezultatus, gali prireikti papildomų tyrimų ligos priežasčiams patikslinti.
Anemijos gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Geležies stokos anemijos gydymui įprastai skiriami peroraliniai geležies preparatai, o jų įsisavinimą pagerina vitaminas C. Svarbu ne tik normalizuoti hemoglobino kiekį, bet ir atstatyti geležies atsargas.
Esant vitamino B12 stokos anemijai, gydymui taikoma leidžiamo ir geriamo vitamino B12 terapija. Dėl folio rūgšties stygiaus atsiradusios anemijos gydymui skiriami folio rūgšties preparatai.
Norint išvengti anemijos, svarbu pasirūpinti visaverte mityba - ji turi būti praturtinta vitaminais. Taip pat reikėtų riboti suvartojamo alkoholio, aspirino bei kitų priešuždegiminių vaistų kiekį. Svarbu pasirūpinti ir vaikais - kūdikį žindykite bent iki 6 mėn., nes iš motinos pieno geležis yra pasisavinama geriau nei iš bet kokio kito produkto, taip pat laiku reikėtų įvesti papildomą maitinimą.
Anemija vaikams: viskas, ką reikia žinoti
Geležis, naudojama hemoglobino gamybai, geriausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų: liežuvio, triušienos, kalakutienos, vištienos, jautienos, veršienos, skumbrės ir menkės, o juos valgant su daržovėmis įsisavinimas tik pagerėja. Tuo metu iš augalinės kilmės produktų geriausia rinktis šviežius ir džiovintus grybus, grikius, avižinius miltus, erškėtuoges, persikus, obuolius, kriaušes, slyvas, burokėlius, mėlynes ir žemuoges. Svarbu žinoti ir tai, jog geležies įsisavinimą slopina oksalatai (jų gausu rabarbaruose ir špinatuose) bei fostatai (randami maisto prieduose E339, E340, E341, E450, E451 ir E45). Sergant geležies stokos mažakraujyste, nereikėtų gerti daug pieno, kavos, arbatos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
