Skaitymas namuose su vaiku: iššūkiai ir pagalba

Skaitymas vaikams yra viena paprasčiausių ir kartu galingiausių investicijų į vaiko ateitį, kurią tėvai gali pradėti nuo pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų. Reguliarus skaitymas garsiai yra viena efektyviausių priemonių skatinti vaiko kalbos raidą, pažintinius gebėjimus ir emocinį intelektą. Tačiau čia kyla esminiai klausimai: kokio amžiaus vaikui jau verta skaityti? Kaip išlaikyti dėmesį, kai mažylis nenori sėdėti vietoje? O svarbiausia - ką daryti, jei vaikas apskritai vengia knygų?

Skaitymo nauda: daugiau nei žodžiai

Vaikai, kuriems skaitoma kasdien, girdi tūkstančius žodžių, kurių retai išgirstų kasdienėje šnekamojoje kalboje. Knygų kalba struktūriškai turtingesnė nei kasdienė šnekamoji kalba. Be kalbinės naudos, skaitymas garsiai lavina dėmesio koncentraciją, stiprina darbinę atmintį ir padeda suvokti priežastinius ryšius tarp įvykių. Skaitymas garsiai formuoja fonologinį suvokimą, t. y. gebėjimą atpažinti garsų struktūrą žodžiuose. Toks anksti suformuotas žinių pagrindas tiesiogiai veikia mokymosi sėkmę mokykloje. Reguliarus skaitymas ikimokykliniame amžiuje formuoja platų žinių pagrindą, todėl vaikas lengviau suvokia sudėtingesnius tekstus pradinėje mokykloje.

Skaitymas taip pat turi didelę reikšmę emociniam vaiko vystymuisi. Pasakų skaitymas moko vaiką atpažinti ir įvardinti personažų emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę. Reguliariai susidurdamas su skirtingomis emocinėmis situacijomis knygose, vaikas pradeda geriau suprasti ir aplinkinių žmonių jausmus. Pasakos taip pat veikia kaip saugi erdvė apdoroti baimes. Iliustruotos knygos aktyvina vaizduotę.

Nuo kada pradėti ir kaip skaityti vaikui namuose?

Pradėti skaityti vaikui galima jau nuo paskutinio nėštumo trimestro. Kūdikis trečiajame trimestre atpažįsta mamos balso intonacijas ir ritmiką. Kūdikiui svarbiausia ne knygos turinys, o mamos ar tėčio balso intonacija, kalbos ritmas ir fizinis artumas skaitymo metu. Nesijaudinkite, jei kūdikis „nesiklauso", plėšo puslapius ar bando knygą paragauti. Tai natūrali sensorinė patirtis, kuri vis tiek kuria teigiamą ryšį su knygomis.

Rinkitės knygas ir skaitymo trukmę atsižvelgdami į vaiko amžių:

Skaitymo įtraukimas ir paįvairinimas

Norint, kad skaitymas būtų įdomus ir naudingas, svarbu taikyti įvairias technikas. Keiskite balsus kiekvienam personažui, darykite pauzes prieš kulminacinius momentus ir leiskite vaikui pačiam spėti, kas bus toliau. Klausimų uždavimas apie iliustracijas ugdo kritinį mąstymą: „Ką matai šiame paveikslėlyje?", „Kaip manai, ką jaučia šis personažas?". Piršto vedimas per tekstą padeda suvokti, kad raidės sudaro žodžius ir kad skaitoma iš kairės į dešinę. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti knygą, net jei tai ta pati knyga dešimtą kartą.

Skaitymas prieš miegą veikia kaip nusiraminimo ritualas, formuojantis ilgalaikį teigiamą ryšį su knygomis. O jei ieškote neįprastų būdų, išbandykite subtitrų įjungimą per filmukus ar daiktų ženklinimą etiketėmis namuose.

Žanrų įvairovė yra vertingiausia strategija. Grožinė literatūra ugdo empatiją ir fantaziją, o negrožinė plečia žinių bazę bei specialų žodyną. Klasikinės ir modernios pasakos, eilėraščiai formuoja naratyvinio mąstymo pagrindus. Jei šeimoje kalbama dviem kalbomis, skaityti verta abiem. Jei 1-3 metų vaikas negali ramiai išsėdėti prie knygos, tai visiškai normalu ir nereiškia, kad skaitymas nevyksta. Pradėkite nuo knygučių su 2-3 puslapiais, užlenkiamais elementais ar tekstūromis. Leiskite vaikui vartyti pačiam, net jei jis praleidžia puslapius ar skaito „atbulai". Nepamirškite ir savo pavyzdžio. Vaikai, matantys tėvus skaitančius savo malonumui, labiau linkę patys domėtis knygomis. Audioknygos ir programėlės gali papildyti knygų skaitymą vaikams, tačiau nepakeičia fizinio skaitymo kartu.

Kodėl vaikas vengia skaityti: giluminės priežastys

Šiandien, kai skaitmeninis pasaulis kupinas spalvingų ekranų ir greitų nuorodų, vis dažniau girdime tėvų skundus: "Mano vaikas tiesiog nepanori skaityti." Tačiau šis aparatyviai paprastas teiginys slepia gerokai sudėtingesnę tikrovę. Skaitymo vengiavimas nėra tingulys, nesusikaupiavimas ar nuobodulys - tai dažnai signalas, kad vaikui kažkas iš tikrųjų trukdo. Skaitymas nėra instinktyvus žmogaus gebėjimas, priešingai nei kalbėjimas. Tai labai sudėtingas proceso darinys, kuriame turi veikti daugybė smegenų sistemų. Jei kurioje nors šio proceso fazėje atsiranda sutrikimai, skaitymas iš malonaus patirimo pavirsta mirtina kova.

Kai jūsų vaikas vengia skaityti, tai nėra valios trūkumo klausimas, o signalas, kad kažkas trukdo. Gali būti neurologiniai, emociniai, sensoriniai ar socialiniai barjerai. Pirmųjų mokyklos metų tikslas - išmokyti vaiką skaityti ir rašyti taip, kad vėliau jis galėtų mokytis visų kitų dalykų. Tačiau vis dažniau pradinukams tai tampa iššūkiu. Tėvai ir mokytojai pastebi, kad vaikas skaito labai lėtai, painioja raides, nenori atlikti rašymo užduočių, greitai pavargsta ar daro daug klaidų.

Disleksija: neurologinis skaitymo sutrikimas

Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl vaikas vengia skaityti, yra disleksija - neurologinė būklė, kuri pirmiausia paveikia skaitymo ir rašymo gebėjimus. Disleksija yra paveldima būklė, kurios priežastys glūdi smegenyse. Skaitymo sutrikimas dažniausiai pasireiškia tuo, kad skaitant aktyvesnis būna ne kairysis smegenų pusrutulis, kaip įprastai, o dešinysis. Vaikai su disleksija dažnai patiria sunkumus atpažįstant raides ir susieti jas su garsais. Jie gali skiemenuoti tiksliai iš pradžių, bet negreit automatizuojasi skaitymo įgūdžiai. Dažnai tokie vaikai blogai įvardina pavienius raidės ir ilgai jų neįsimena. Moksliniai tyrimai parodė, kad disleksija susijusi su specifiniais smegenų veiklos skirtumais, ypač kalbos apdorojimo srityse. Beje, populiarūs mitai apie disleksiją - pavyzdžiui, kad disleksija sergantys žmonės „skaito atvirkščiai" - yra netikslūs.

Nepaisant to, kad disleksija turi neurologines priežastis, jos pasekmės yra gerokai emocinės. Pirmųjų disleksijos požymių galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: jis nejaučia ir negali atkartoti ritmo, sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, galimi nedideli smulkiosios motorikos sunkumai, jiems sudėtinga planuoti veiksmus. Disleksija paprastai išryškėja tada, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Pasak logopedės, tai labiau neurologinės kilmės mokymosi sunkumas, mokyklose gana dažnas, šį sunkumą turi apie 10-15 proc. žmonių visame pasaulyje.

Kitos skaitymo ir rašymo sunkumų priežastys

Skaitymo vengiavimas yra ženklas, kad turime lėtai sustoti, atidžiai klausytis ir bendradarbiauti su vaiku, o ne prieš jį. Be disleksijos, egzistuoja ir kitos priežastys, kodėl vaikas gali susidurti su skaitymo sunkumais:

• Silpnas žodynas ir kalbos gramatika: Kai žodžiai vaikui nėra žinomi, skaitymas tampa mechaniškas ir nesuprantamas.
• Dėmesio ir atminties sunkumai: Skaitymui ir rašymui reikalinga koncentruota atmintis, vizualinis ir garsinis įsiminimas.
• Skaitmeninių technologijų poveikis: Ekranai pakeičia gyvą kalbą ir spaudos tekstą. Technologijos paveikia taip, kad negalime susikoncentruoti į tekstą, ilgiau išlaikyti dėmesio. Skaitymui reikia gebėjimo išbūti be greitų stimulų.
• Fonologinio supratimo sunkumai: Tai kai vaikui sudėtinga išskirti garsus žodžiuose, analizuoti jų struktūrą, skaidyti žodžius į garsus ir vėl juos sujungti.
• Nepakankamas susidomėjimas: Jei vaikas mėgsta animacijas apie kosmines jėgas, o jam duodama pasaka apie karalaitę ir žabą, ar tikrai nustebsite, jei jis nepažeista skaitys?
• Per didelis pastangų poreikis: Skaitymas turi kelti per daug pastangų - tai dar viena dažna priežastis. Jei vaikui iš viso skaitymas yra fizinis ir psichinis iššūkis, jis vėlgi subconscious prisiima nusistatymą: „Tai per sunku.
• Teksto supratimo sunkumai: Vaikas negauna tikslios perskaitytų žodžių, žodžių junginių, sakinių prasmės. Jis negeba pasinaudoti skaitytam suprasti būtinais įrankiais. Dėl to, kai tėvai prašo: „Pasakyk, ką tu ką tik perskaitei?" - vaikas negali suformuluoti atsakymo.

Vaikai, kurie nuo pirmų klasių patiria nesėkmę skaityme ir rašyme, ilgainiui praranda tikėjimą savo gebėjimais, vengia kalbinių užduočių, o tai persikelia į kitus mokymosi dalykus: matematiką, pasaulio pažinimą, net socialinę įtrauktį klasėje. Ypač jautrūs yra vaikai ir paaugliai, nes jie privalo pritapti mokykloje ir standartizuotoje švietimo sistemoje.

Kada sunerimti ir kreiptis pagalbos: logopedo vaidmuo

Skaitymo ir rašymo sunkumas pradinėje mokykloje yra dažnas reiškinys. Tai nėra vaiko „nenoras“ ar „tingėjimas“ - dažniausiai tai reiškia, kad tam tikri kalbiniai, pažinimo ar emociniai gebėjimai dar nėra pakankamai susiformavę. Laiku pastebėjus ir sistemingai padedant - dauguma vaikų pasiekia sėkmę. Pirmųjų mokyklos metų tikslas - išmokyti vaiką skaityti ir rašyti taip, kad vėliau jis galėtų mokytis visų kitų dalykų. Tačiau vis dažniau pradinukams tai tampa iššūkiu.

Logopedės E. Žalkauskaitės teigimu, rašymo sunkumų gali būti įvairių: dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo, dėl gramatikos nesusiformavimo, dėl nesusiformavusios garsinės analizės sintezės įgūdžių (vaikas nemoka išskirstyti žodžių į garsus, skiemenis). „Garsinės analizės sintezės mokymas, darbas su fonemomis, su žodžiais ypač svarbus priešmokyklinėse klasėse - jis yra ir skaitymo, ir rašymo pagrindas“, - teigia E. Žalkauskaitė. Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl nesusiformavusių garsinės analizės ir sintezės įgūdžių - vaikas gali prirašyti vienodų, nereikalingų raidžių, sutrumpinti žodžius, nes nesuvokia jų vientisumo. Rašymo sunkumų gali kilti ir dėl gramatinių kalbos trūkumų (vaikas netaiko taisyklių). Beje, pastebėta, kad rašymo sunkumai gali būti paveldimi.

Jeigu rašymo sunkumų kyla dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo arba girdimasis suvokimas neišlavintas, tokie vaikai sunkiau atskiria panašiai skambančius garsus. Rašymo ir skaitymo sunkumai gali persipinti tarpusavyje, vaikas gali blogiau tarti žodžius su priebalsių samplaikomis, raidė asocijuojasi su izoliuota fonema, blogiau įsimena garsą atitinkančią raidę, dėl artikuliacijos keičia netaisyklingai tariamus garsus ir pan.

Iš ko pastebime rašymo sutrikimus? „Pakitusi raidžių forma, eiliškumas žodyje ir rašymo krypties reversijos (veidrodinis rašymas ir pan.), rašybos taisyklių netaikymas, sakinių ribų nepaisymas (tai ypač pasireiškia diktuojant tekstą), neįskaitomas arba sunkiai įskaitomas raštas, praleidžiamos raidės ir panašiai“, - vardija logopedė.

Skaitymo sunkumų pakopos

Skaitymo sunkumams būdingi informacijos apdorojimo greičio, trumpalaikės atminties, girdimojo ir regimojo suvokimo, kalbos ir motorinių įgūdžių sunkumai. Pavyzdžiui, vaikas nesusieja parašytos raidės su tam tikru garsu, parašytu žodžiu, negeba sudėti garsų į žodžius arba į skiemenis, skiemenų į žodžius, jiems labai sunku suprasti tekstą. Pasak logopedės, skaitymo sunkumai apima tris pakopas:

1. Žodžių skaitymo sunkumai: Vaikas skaitydamas praleidžia raides, skiemenis, jiems sunku suvokti, kaip tie žodžiai susideda ir t. t.
2. Sklandaus skaitymo sunkumai: Skaitoma skiemenuojant - būdingi šiek tiek vyresniems vaikams nuo maždaug ketvirtos klasės. „Tai nėra sunkumas tol, kol vaikas supranta, ką skaito“, - paaiškina logopedė.
3. Teksto nesuvokimas: Vaikas nesupranta pagrindinės minties, tam tikrų žodžių tekste, perskaityto teksto.

E. Žalkauskaitė atkreipia dėmesį į dar vieną sunkumą, kurio lietuviškoje pedagoginėje psichologinėje klasifikacijoje nėra, - hiperleksiją. „Ji dažniausiai būdinga vaikams, turintiems autizmo spektro sunkumą arba penkerių metų amžiaus vaikams. Jie labai greit išmoksta skaityti, bet nesuvokia teksto“, - teigia logopedė.

Kada sunerimti? Specialistės teigimu, rašymo ir skaitymo sunkumai dažniausiai atsiskleidžia pirmos klasės antroje pusėje, kai vaikai jau turi gebėti parašyti žodžius, lengvesnį sakinį. „Jau pačioje pradžioje galima pastebėti indikacijas, tačiau dažniausiai tai nurašome adaptacijos sunkumams, išsiblaškymui, manome, kad vaikai emociškai dar nepasiruošęs mokyklai, todėl jo nedomina raidės. Tačiau tam tikri požymiai signalizuoja, kad vaikas gali turėti sunkumų ar net sunkumų, todėl juos lengviau koreguoti kuo anksčiau kreipiantis į logopedą“, - atkreipia dėmesį E. Žalkauskaitė. Anot E. Žalkauskaitės, trečioje, ketvirtoje ar penktoje klasėje pastebėjus skaitymo ir rašymo sunkumus, padėti gali būti daug sunkiau. „Jei vaikui pirmoje klasėje labai sunku skaityti, jis nesupranta teksto ir panašiai, vertėtų pasikonsultuoti su logopedu“, - sako E. Žalkauskaitė. Tyrimais nepatvirtinta, bet logopedės praktikoje dažnai pasitvirtina, kad jeigu trimetis negeba įvardyti spalvų, greičiausiai jis turės skaitymo sunkumų. Skaitymo ir rašymo sunkumai nereiškia, kad vaiko intelektiniai gabumai yra prastesni.

Kaip padėti vaikui įveikti skaitymo iššūkius namuose?

Svarbiausia - nieko nekaltinkite! Jūsų vaikas - ne tinginys. Vaiko galimybės skaityti ir rašyti - ne talentas, o ilgalaikių įpročių ir tinkamos pagalbos rezultatas. Reikia suprasti, kokios yra tikrosios priežastys ir vengti spaudimo bei nuolatinio kaltinimo. Nekaltinti. Nespausti. Paaiškinti. Padėti!

Konsultuokitės su specialistu: Jei įtariate, kad jūsų vaikas gali turėti disleksiją ar kitų skaitymo sutrikimų, kreipkitės į specialistą, kuris gali atlikti išsamią diagnozę. Sukurkite palaikančią aplinką: Stenkitės sukurti namuose aplinką, kurioje vaikas jaustųsi saugus ir palaikomas. Būkite kantrūs: Svarbiausia - kantrybė. Skaitymo įgūdžiai vystosi laikui bėgant, ir kiekvienas vaikas turi savo tempą.

Vaikas, kuris vengia skaityti, nėra sukompromitomas arba nepadrikas. Tai vaikas, kurio smegenys gali veikti kitaip, kurio emocinis pasaulis gali būti pažeistas, kurio interesai gali nesutapti su jam pasiūlytomis knygomis. Tinkamas mokymo metodas: Taikant tinkamus mokymo metodus, disleksija sergantys mokiniai gali sėkmingai mokytis.

Praktiniai patarimai tėvams:

• Nesiūlykite „padirbėti“ ar „pasimokyti“: Nebent vaikui tai skamba išties motyvuojančiai. Eikime žaisti, skaityti knygą, dėlioti dėlionę, kartu praleisti laiką. Vaikas ir yra vaikas, nes mėgsta žaisti, todėl žaiskime stalo žaidimus (puikiai tinka raidžių ir eilėraščių žaidimai, linijų ar siluetų vedžiojimai rankos lavinimui, labirintai ar dėlionės regimajam suvokimui bei smulkiai motorikai ugdyti).
• Skatinkite kasdienį skaitymą: Sukurkite kasdienę skaitymo rutiną, kuri būtų maloni ir nespaudžianti. Užtenka 20 minučių per dieną skaityti su vaiku, kad jau turėtume didelį pokytį. Rekomendacijos: po mokyklos 1-2 val. Geriau 5 minutės kasdien, nei 30 minučių kartą per savaitę.
• Pasirinkite tinkamas knygas: Raskite knygas, kurios atitinka jūsų vaiko interesus. Jei jis mėgsta nuotykius, ieškokite knygų apie herojus, kurie patiria nuotykius. Svarbu ir sudominti tekstu, ieškoti temų, kurios įdomios vaikui. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kuriems tėvai skaito daug pasakų, išmoksta anksčiau skaityti, anksčiau patiria skaitymo malonumą.
• Lavinkite kalbinius įgūdžius: „Užsiėmimuose su tokiais vaikais laviname fonologinį suvokimą, einame nuo žodžio prie fonemos suvokimo, žodžių skaitymo, rimavimo įgūdžių, laviname trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Tam padeda įvairūs kortelių, atminties žaidimai, loto ir pan., kuriuos galima žaisti ir namuose su visa šeima“, - teigia E. Žalkauskaitė. Specialistės nuomone, mokantis skaityti ir rašyti atmintis labai svarbi. Tai padeda plėsti ir turtinti pasyvųjį žodyną, iš kurio žodžiai vėliau pereina ir į aktyvųjį. Įrodyta: tam, kad sklandžiai kalbėtų, vaikas turi suprasti 20 tūkstančių žodžių.
• Formuokite tarpusavio ryšį: Vaiko lavinimas namuose turi ir kitą pusę - tai tarpusavio ryšys. Knygų skaitymas kartu, įvairių užduočių atlikimas, loginių sprendinių ieškojimas ar stalo žaidimai stiprina ryšį, o ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius - tinkamas laikas ryšiui sukurti. Tėvai geriausiai jaučia savo vaiką ir jie paprastai pirmieji gali pastebėti, kada vaikui yra įdomu, pavyzdžiui, pažinti raides, skaičius. Klausimas „kas čia parašyta?“ dažnai išduoda atsiradusį poreikį skaityti. Laikas, kada tai įvyksta - individualus.

Technologijos ir kompensaciniai įgūdžiai skaitymo sunkumams įveikti

Šiuolaikinės technologijos gali būti puikus pagalbininkas. Yra daugybė programų ir programinės įrangos, skirtos padėti vaikams su disleksija. Anot E. Žalkauskaitės, labai svarbu skaitymo ir rašymo sunkumų turintiems vaikams ugdyti kompensacinius įgūdžius. „Sunku skaityti? Tačiau vaikai geba puikiai mintis reikšti žodžiu! Be to, minčių išsakymas žodžiu labai pagerina emocinę vaiko būklę. O ir programų, padedančių žodžius paversti tekstu, vis daugėja, spartėjant technologijoms, tekstą jau gali perskaityti ir kompiuteris.

Kai kuriems vaikams perskaityti tekstą padeda paprasčiausia liniuotė, o nuo disleksijos kenčiantiems vaikams teksto eilutes sugaudyti padeda skaidrios spalvotos skaitymo plėvelės. Teksto suvokimą palengvina įvairūs paveikslėliai ir schemos - jos labai padeda suvokti tekstą ir ryšius. Sunku rašyti ranka? Gal vertėtų leisti vaikui rašyti kompiuteriu? Kartais sunkumų patiriantis vaikas taip susitelkia į patį rašymo veiksmą, kad nepademonstrauja savo žinių“, - atkreipia dėmesį vaikų logopedė E. Žalkauskaitė.

Pasak specialistės, dabar vis daugėja naujų skaitmeninių priemonių - planšečių su tušinukais, interaktyvių skaitymo ir rašymo užduočių, kurias vaikams įdomu atlikti, daugybė programėlių, kuriose mokytojai patys gali kurti užduotis. Pavyzdžiui, „Learning Apps“ labai paprasta naudotis, o ja galima pasidaryti puikių dalykų. Iškart matomas atlygis vaikui skatina dopamino išsiskyrimą ir suteikia patvirtinimo jausmą. Vyresni vaikai jau patys gali naudotis tomis programėlėmis“, - sako E. Žalkauskaitė. Specialistė giria ir Lietuvos pedagogų sukurtą programėlę „Žodžių žaidimai“, kuri padeda plėsti žodyną.

Emocinis palaikymas - sėkmės raktas

Be minėto specializuoto dėmesio, į vaiko ugdymo procesus įtraukiant kalbos specialistus, pedagogus, psichologus ir tėvus, kaip vieną iš pagrindinių dalykų galima įvardyti draugiškos aplinkos sukūrimą. Anot pašnekovės, labai svarbu sumažinti dėl skaitymo ir rašymo sunkumų kylančią emocinę įtampą, nerimą, skatinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. Tėvai turėtų kuo dažniau akcentuoti jų stipriąsias, o ne silpnąsias puses, net ir silpnesnėse vietose kalbos specialistė pataria įžvelgti progresą, pagirti vaiką - atrasti ir pamatyti ne tik tai, kas vaikui nesiseka, bet ir tai, kas sekasi.

„Vaikai labai greit save nuvertina, todėl svarbu akcentuoti jų pastangas ir laimėjimus, o ne nesėkmes“, - tikina E. Žalkauskaitė. Pasak logopedės, jei vaikas emociškai gerai jausis, matys, kad jo įvertinimai gerėja, jam bus lengviau įveikti skaitymo ar rašymo sunkumus. Logopedės teigimu, vaiko emocinė būklė labai pasikeičia ir gavus pagalbą. „Skaitymo ir rašymo sunkumai nedingsta. - Todėl svarbu laiku atpažinti šiuos sunkumus, išmokyti vaiką naudotis kompensacinėmis priemonėmis, įsileisti jas į ugdymo procesą ir išmokyti vaiką su tuo gyventi.“ Anot specialistės, labai svarbu ir tėvų įsitraukimas. „Logopedas svarbu, bet tėvai - dar svarbiau, - teigia pašnekovė. - Labai svarbu „nenurašyti“ vaiko, tikėti juo ir jam padėti. Vaiko motyvacijos stiprinimas - viena iš veiksmingiausių priemonių.

tags: #austejos #blogas #skaitymas #namuose #su #vaiku

• Nuo Mažiausio Naujagimio Iki 69 Vaikų
• Priežastys, kodėl skauda pilvo apačią nėštumo metu
• kaip socialinė aplinka veikia vaiko raidą
• Kaip veikia organų prekybos verslas Egipte
• Naujagimio kraitelis: jaukumo ir meilės dovana