Martynas Liudvikas Rėza: gyvenimas, darbai ir atminties įamžinimas
Martynas Liudvikas Rėza gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičių kaime kuršininkų šeimoje. Dėl savo stropumo ir ypatingo noro toliau mokytis per didelius vargus penkiolikos metų Viticho buvo išsiųstas į Karaliaučių, kur nepaisant skurdo, gabus ir atkaklus jaunuolis baigė Karaliaučiaus universitetą, tapo jo profesoriumi, o vėliau ir rektoriumi.
Liudviką Rėzą galime laikyti lietuvių folkloristikos pradininku, vienu iš pirmųjų lietuvių literatūros kanono formuotojų, tiltu tarp lietuvių liaudies kultūros ir Europos mokslo. Rėzai turime būti dėkingi ir už tai, kad iš rankraščių ir nuorašų parengė, į vokiečių kalbą išvertė ir išleido pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį - Kristino Donelaičio „Metus“ (1818 m.). Jis taip pat surinko, parengė ir 1825 metais savo lėšomis išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, su dainų vertimais į vokiečių kalbą ir studija apie lietuvių dainų poetiką. Rėza išleido du poezijos tomus, bendru pavadinimu „Prutena“ (1809 m. ir 1825 m.).
M. L. Rėzos veiklos aktualizavimas Liudviko Rėzos kultūros centre
Metus veikiantis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje įsteigė mokslininkų kuratoriumą, pasiryžusį naujai pažvelgti į Martyną Liudviką Rėzą ir jo epochą. 2008 m. sausio 9 d. buvo įsteigtas Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas, kurį sudaro Klaipėdos universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos instituto mokslininkai, Klaipėdos bei Neringos miestų kultūros įstaigų vadovai, Neringos savivaldybės administracijos nariai.
Pagrindiniai kultūros centro uždaviniai:
- Reprezentuoti ir populiarinti Kuršių nerijos kultūros istorijos paveldą.
- Akcentuoti ryškiausius Juodkrantės istorijos raidos momentus.
- Pristatyti žymaus šio krašto kultūros asmenybės - Martyno Liudviko Rėzos reikšmingus darbus nuolat veikiančioje istorinėje ekspozicijoje.
- Puoselėti žymių krašto žmonių kultūrinį paveldą.
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija
Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo siūlymu Neringos savivaldybė įsteigė Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją. 2008 m. gegužės 10 d. Neringos savivaldybės taryba įsteigė šią premiją, kuri skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinės tiriamosios, edukacinės veiklos, etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimo srityse.
| Metai | Premijos laureatas |
|---|---|
| 2010 m. sausio 8 d. | Neringos tautodailininkas Eduardas Antanas Jonušas |
| 2011 m. gruodžio 9 d. | Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė |
Mokslinis bendradarbiavimas ir leidybinė veikla
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Neringos savivaldybės ir Liudviko Rėzos kultūros centro bendras ir svarbiausias tikslas - išleisti visus M. L. Rėzos raštų tomus. Tai būtų kultūrinis-istorinis nuopelnas ne tik Neringos miesto, bet ir visos Lietuvos bei Europos kultūrai. Rengiamas spaudai išskirtinai prabangus ir itin reikšmingas visam Lietuvos bei Europos kultūriniam gyvenimui leidinys - M. L. Rėzos „Raštai“, kur bus sudėtas visas iki šiol žinomas rašytinis šio žymaus Kuršių nerijos sūnaus palikimas, surinktas iš Lietuvos ir užsienio archyvų.
Siekiant, kad Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) literatūrinis ir kultūrinis palikimas būtų deramai saugomas, tyrinėjamas ir taptų kuo labiau prieinamas plačiajai visuomenei, Liudviko Rėzos kultūros centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Kuratoriumas taip pat iš visų pastangų stengiasi žymaus vokiečių istoriko W. Hubatscho surinktos dokumentinės medžiagos apie Rytų Prūsiją įsigyti archyvą, kurio įkurdinimas Liudviko Rėzos kultūros centre sudarytų sąlygas šiam centrui tapti rimtu mokslo ir kultūros židiniu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
