Asocialaus vaiko elgesio prielaidos mokykloje: traumų įtaka ir prevencijos svarba

XX amžių galima pavadinti vaiko padėties - vietos socialinėje sistemoje - kaitos amžiumi. Ilgą laiką vaiko padėtis visuomenėje buvo apibrėžiama kaip mažumos, ne pagrindinės ir neatstovaujančios visuomenės grupės. Tačiau situacija keičiasi, o vaiko teisių klausimai tampa vis aktualesni. Šiame straipsnyje nagrinėjamos asocialaus vaiko elgesio prielaidos mokykloje, atsižvelgiant į vaiko teisių perspektyvą ir remiantis tyrimų duomenimis.

Vaiko teisės ir asocializacija

Vaiko teisių konvencija įpareigoja suaugusiuosius gerbti ir įgyvendinti vaiko teises. Svarbu, kad suaugusieji, ypač švietimo veikėjai, žinotų dokumentų turinį, įsisąmonintų jį ir atitinkamai organizuotų ugdymo turinį. Lietuvos mokyklose vaiko teisių klausimai pradėti analizuoti tik po kelerių Valstybės nepriklausomybės atkūrimo metų. Tai lėmė visuomenės pertvarka ir siekis žengti demokratijos link.

Šiame darbe vaiko teisės analizuojamos kaip asmenybės tapsmo demokratinėje visuomenėje pagrindas ir būtina sąlyga; jų pažeidimai traktuojami kaip asocializacijos prielaidos. Pirmą kartą socialinio ugdymo mokslas plėtojamas idėjų apie vaiko teises realaus įgyvendinimo pagrindu - t. y. išklausoma ir analizuojama vaikų nuomonė.

Asocialus elgesys - nusikalstamumas, bėgimas iš mokyklos ir namų, narkotinių medžiagų vartojimas, savižudybė - yra skirtingi tos pačios krizinės situacijos, kurioje atsidūrė vaikas, sprendimo būdai. Straipsnyje įvardijamos dvi pagrindinės asocialaus vaikų elgesio priežastys: vaikų orientacija į tam tikras socialinės sistemos vertybes, pavyzdžiui, sėkmę ir prestižą, ir vertingų emocinių ryšių poreikis.

Tyrimų duomenys ir diskriminacijos apraiškos mokyklose

Siekiant išsiaiškinti moksleivių nuomonę apie jų teisių reikšmę ir įgyvendinimą mokykloje, svarbiausias teises, nediskriminavimo principo pažeidimus mokykloje, mokinių ir mokytojų lygiateisiškumą, 1995 ir 1998 metais Lietuvoje buvo apklausta daugiau kaip 1800 moksleivių (7-9, 12-14 ir 16-18 metų).

Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokyklose vaikai labiausiai stokoja emocinio saugumo, pagarbos nuomonei, galimybės būti su mylinčiais ir jais besirūpinančiais žmonėmis. Pagrindinėmis aktualijomis mokykloje vaikai laiko bendravimo su mokytoju kokybę ir su mokslu susijusius klausimus.

Gąsdinantis faktas yra tai, kad 72 proc. Lietuvos moksleivių mokykloje mato diskriminacijos apraiškų. Diskriminacijos pagrindu laikoma bloga vaikų socialinė ir turtinė padėtis ir vyraujančių grožio, gabumų, elgesio standartų neatitikimas. Ši situacija liudija, jog mokyklos aplinka palanki formuotis vaikų, ypač iš probleminių šeimų, asocialiam elgesiui. Esant tokiai situacijai, ypatingas vaidmuo vykdant asocialaus vaikų elgesio prevenciją tenka socialiniam darbuotojui.

Smurto mokykloje priežastys ir prevencija

Šiandien vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie fizinį, emocinį smurtą ar prievartą patyrusius mokinius. Vaikai jaučiasi nesaugūs. Tai didžiulė problema, rodanti, kad būtinos neatidėliotinos smurto prevencijos priemonės, mažinant smurto raišką tarp vaikų ugdymo institucijoje. Smurto prevencijos vykdymas yra vienas iš būdų kovojant su smurtu mokyklose. Tam pagelbėti gali mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai.

Valstybės požiūris į vaiką per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė. Tačiau įstatymų priėmimas negarantuoja, kad vaikas realiai bus apsaugotas nuo prievartos. Prievartos taikymo nesustabdys jokie įstatymai, kol nepasikeis požiūris į patį vaiką. Pagarbos gyvybei principo pagrindu teisines reformas turėtų lydėti visuomenės mentaliteto kaita. Šalia su priimtais ir vykdomais teisiniais aktais reikalingas sistemingas visuomenės švietimas, kryptingas auklėjamasis darbas ugdymo institucijose, pedagoginis tėvų ir vaikų mokymas, kaip elgtis tikėtino smurto situacijose, situacijų atpažinimo ir savikontrolės pagrindų įsisavinimas.

Smurto prieš vaikus problema Lietuvoje išsamiau pradėta tyrinėti palyginti neseniai - tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Šiuo metu daugėja tyrimų apie įvairias smurto formas (fizinį, seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje) ir jų įtaką vaikams. Taip pat analizuojama įvairių socialinių grupių aktyvi kova už lygias teises ir galimybes. Mokslininkai nagrinėja šeimos, žiniasklaidos, bendraamžių ir mokyklos įtaką vaikų ir paauglių agresijai.

Empirinis tyrimas apie smurtą mokykloje

Siekiant išsiaiškinti vaikų smurto mokykloje priežastis ir pasekmes, buvo atliktas empirinis tyrimas, taikant kiekybinio tyrimo metodą - anketą. Tyrime dalyvavo 216 vaikų (45,4 proc. mergaitės ir 54,6 proc. berniukai), kurių amžius svyravo nuo 12 iki 17 metų, ir 107 tėvai (71 proc. moterys ir 29 proc. vyrai). Tyrimo atlikimui pasirinktos 2 Šiaulių, 1 Joniškio, 1 Kaišiadorių miesto mokyklos. Tyrimo rezultatai padėjo atskleisti vaikų smurto mokykloje kaip šiuolaikinio socialinio reiškinio bruožus, priežastis, pasekmes.

Anketinės apklausos rezultatai rodo, kokioms mokyklos vietoms turėtų būti skiriamas didžiausias administracijos atstovų dėmesys ir sustiprintas vaikų drausmingumas. Dažniausiai naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Dažniausiai fizinio smurto apraiškos yra: spardymasis, stumdymasis, mušimasis rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais. Psichologinio smurto apraiškos: vaikai šaiposi, žemina vienas kitą, prasivardžiuoja. Išryškėjo šios pagrindinės vaikų smurto mokykloje priežastys: vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras lyderiauti, dėmesio ir pagarbos reikalavimas.

Atlikus empirinį tyrimą, iškelta hipotezė pasitvirtino: vaikų smurtas mokykloje yra socialinė problema. Ją pripažįsta ir vaikai, ir tėvai. Tačiau smurto prevencija mokykloje vykdoma atskiromis bendruomenės narių iniciatyvomis, o jai skiriamas nepakankamas dėmesys. Vietinio tyrimo rezultatai parodė, kad elgesio kontrolės problemos gyvuoja tose mokyklose, kuriose nėra sukurta vienoda ir aiški sistema. Jose vyrauja nekonstruktyvi sąveika tarp mokinių ir mokytojų, o mokinių įtraukimas į elgesio kontrolės procesą yra nepakankamas, todėl suaugusiųjų sukurtos taisyklės dažnai atmetamos, o mokiniai nejaučia atsakomybės už savo elgesį.

Lentelė 1. Dažniausios smurto apraiškos ir priežastys mokykloje

Smurto samprata ir trauminės patirties ryšys su asocialiu elgesiu

Smurto sąvoka yra labai plati, apima labai skirtingus pagal objektą, formą, motyvaciją poelgius, todėl yra labai skirtingos smurto sąvokos aiškinimais. Mokslinėje literatūroje pateikta įvairių smurto apibrėžimų, kurie apima sužalojimą panaudojant jėgą, prievartinį asmens laisvės suvaržymą ir žalą vaikui (fizinę, emocinę, seksualinę ar ekonominę). Svarbu įsisavinti, jog agresija pati savaime nėra neigiamas reiškinys. Ji tampa smurtinio elgesio dalimi tik smurtinio elgesio scenarijuose.

Minimalios priežiūros priemonės (MPP) gali būti skiriamos vaikams, kuriems dėl amžiaus ar padarytos veikos pobūdžio dar negali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, bei vaikams, kurių elgesys daro žalą, kelia pavojų aplinkiniams ar sau, kurie nuolat nesimoko, nelanko mokyklos. Šiems paaugliams MPP buvo skirtos dėl mokyklos nelankymo, agresyvaus ir konfliktiško elgesio su suaugusiais ir bendraamžiais, negrįžimo namo, vagysčių, alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimo, rūkymo, fizinio smurto namuose ir mokykloje, turto gadinimo, chuliganiško elgesio, o su merginų sunkumais siejamos problemos yra seksualizuotas elgesys.

Atliekant tyrimą atsiskleidė įvairi ir sudėtinga šios paauglių grupės traumų istorija - nepriežiūra, emocinis bei fizinis smurtas, seksualinė prievarta yra ypač dažnai įvardijamos šių paauglių vaikystės ir vėlesnės patirtys. Tai dažnai susiję su įvairiais veiksniais jų šeimose: motinos alkoholio vartojimu, tėvo alkoholio vartojimu arba jo nebuvimu vaiko auklėjime. Net 78,6 proc. tyrime dalyvavusių paauglių, kuriems skirtos MPP, turėjo vienokią ar kitokią trauminę patirtį, kuri dažnai tebesitęsia. Taigi galima manyti, kad ši paauglių grupė yra itin pažeista ilgai trunkančio, kompleksinio traumuojančio patyrimo ir šis yra pagrindinis jų gyvenimo istorijų štrichas.

Daugybėje tyrimų, atliktų pasaulyje, fiksuojamas stiprus tiesioginis ryšys tarp traumos ir asocialaus, smurtinio elgesio. Šią sąsają patvirtino ir atliktas tyrimas: tiek MPP gaunančių paauglių grupėje, tiek palyginamojoje grupėje, kurią sudarė jų bendraamžiai besimokantys didmiesčių, miestų ir kaimų mokyklose, didesnė trauminė patirtis siejosi su stipresne agresija ir dažnesniu taisykles laužančiu elgesiu. Tačiau šis ryšys randasi per daugybę kelių.

Santykių traumos, kurias paaugliai patiria iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti, tęsiasi ilgą laiką ir yra įvairiapusės: tai ir emocinis, ir fizinis, ir seksualinis smurtas, ir nepriežiūra. Dar svarbiau tai, jog žalą vaikas patiria iš artimo žmogaus, dažniausiai iš prieraišumo asmens. Trauma yra pagrindinė kliūtis kurti svarbius santykius, kurie labai anksti suteikia vaikui paramą.

Traumą patyrę vaikai negali kurti konstruktyvių santykių su aplinka, nes įgyja iškreiptą vaizdą, kad artimi santykiai yra nuolatinio pavojaus šaltinis, pažeidžiamas jų pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis. Reikšminga ir skausminga tokios patirties pasekmė - sužaloto ar paniekinto savęs vaizdas. Tokiam patyrimui kartojantis vaikas negali suprasti, kas vyksta, ir priimti savo emocinio patyrimo. Čia ir dabar jis nuolat jaučiasi bejėgis. Smurtaujantis prieraišumo asmuo (mama, tėvas) vaikui sukuria neišsprendžiamą dilemą: saugumą ir nusiraminimą turintis teikti žmogus kartu tampa ir grėsmės šaltiniu. Tai veda ne tik į elgesio dezorganizaciją, bet ir sutrikdo vaiko, paauglio gebėjimą atpažinti ir reguliuoti savo neigiamus jausmus.

Mentalizacija ir jos svarba

Traumuotas paauglys jaučia daug nerimo, nekontroliuojamo liūdesio ir pykčio. Šie simptomai yra tarsi tarpininkai, kurie reiškiasi kartu su paauglio pastangomis atsikratyti šių neigiamų būsenų. Vienas iš dažnų kelių, būdų tai padaryti - agresyvus elgesys nukreiptas į aplinkinius. Šalia to, traumą patyrę vaikai negali kurti konstruktyvių santykių su aplinka, nes įgyja iškreiptą vaizdą, kad artimi santykiai yra nuolatinio pavojaus šaltinis, pažeidžiamas jų pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis. Vėliau, paauglystėje, tai išplečiama ir į kitus žmones. Kito žmogaus komunikacija iš anksto priimama kaip turinti kitokių intencijų nei viešai rodomos.

Traumą patiriantys vaikai auga nuolatinio trūkumo režimu. Mentalizacija, kaip gebėjimas suprasti ir reflektuoti savo ir kitų vidines būsenas bei susieti jas su elgesiu, tampa nuo neigiamos patirties apsaugančiu resursu. Šis gebėjimas gali būti sutrikdomas raidos metu dėl įvairių priežasčių, bet viena svarbiausių - nepalanki ir trauminė vaikystės patirtis. Smurto akivaizdoje vaikas mažiausiai nori žinoti apie žiauriai su juo besielgiančio žmogaus intencijas, ypač jei tai artimas žmogus, kurį vaikas myli ir nuo kurio jis priklauso. Taip mentalizacija užslopinama ir nedalyvauja agresijos socializacijos procese.

Normalioje raidoje vaikas išmoksta sutramdyti savo agresiją, nes per saugų prieraišumo santykį mokosi pažinti savo ir kitų vidines psichines būsenas, atpažinti agresyvius impulsus, reguliuoti negatyvius jausmus socialiai priimtinu keliu. Dėl traumavimo prieraišumo ryšyje mentalizacijos gebėjimo raida atsilieka arba slopinama. Taip trauminės patirtys atima galimybę iš vaiko įgyti gebėjimą, kuris tarnauja agresyvių impulsų slopinimui. Tyrimas įtikinamai parodė, kad paauglystėje didesnė trauminė patirtis prognozuoja prastesnę mentalizaciją, o ši numato didesnius elgesio sunkumus. Tai leidžia teigti, kad mentalizacija yra tarpininkas tarp trauminės patirties ir elgesio sunkumų.

Efektyvios prevencijos link

Pirmiausia, siekiant efektyvesnės MPP sistemos, jau dabar labai svarbu su šiais paaugliais dirbančiųjų žinios apie paauglių elgesio problemų kilmę, kaip sąlygojamą daugybės persipynusių veiksnių raidoje, tarp kurių trauminiam patyrimui tenka itin svarbus vaidmuo. Traumos prevencija ir gydymas dar iki vaikas pasiekia MPP sistemą yra neabejotinos svarbos, nes šiems jaunuoliams sunku kurti prasmingus santykius tol, kol neatsižvelgiama į jų skausmingą patirtį.

Atliekant tyrimą pastebėta, kad daugeliu atvejų specialistai (mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai), dirbantys su šiais vaikais, mato ir pripažįsta jų trauminę patirtį praeityje, tačiau sunkiau atpažįsta ir supranta, kaip ji atsiskleidžia dabartiniame paauglio elgesyje. Be to, didelių žmogiškų pastangų reikalauja gebėjimas priimti šių jaunų žmonių nepasitikėjimą kitais žmonėmis kaip reakciją, ateinančią iš jų praeities santykių. Todėl esančių šalia šių paauglių mentalizacijos gebėjimas yra esminis suprantant, ką reiškia smurto patyrimas. Smurto prevencijos, tėvystės įgūdžių programos kartu su asmeninėmis pastangomis puoselėti reflektyvias, mentalizuojančias tėvystės ir bendražmogiškas patirtis yra žingsniai užkertant kelią daugeliui problemų, tame tarpe ir asocialiam paauglių elgesiui.

tags: #asocialaus #vaiku #elgesio #prielaidos #mokykloje

• kaip paversti laisvalaikį smagia veikla
• Muzikinė grupė „Saulės vaikai“
• Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas priešmokykliniame amžiuje
• Išsami Panevėžio globos namų apžvalga
• Ugdymo būdai ir strategijos ikimokyklinukų elgesio problemoms spręsti