Vaikų skiepijimas nuo stabligės

Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo yra vieni svarbiausių profilaktinių skiepų, užtikrinantys ilgalaikę apsaugą nuo gyvybei pavojingų infekcijų.

Stabligė yra itin sunki ir greitai progresuojanti bakterinė infekcija, sukeliama Clostridium tetani bakterijos. Šios bakterijos sporos yra labai plačiai paplitusios gamtoje, randamos dirvožemyje, rūdžių, metalo paviršiuose ir gyvūnų aplinkoje. Jos gali išsilaikyti gyvybingos ilgą laiką, atsparios karščiui, šalčiui ir saulės šviesai. Stabligė dažniausiai patenka į organizmą per gilius, užterštus ar net labai mažus odos pažeidimus: įdrėskimus, įpjovimus, nudegimus, įkandimus ar sužeidimus dirbant, pavyzdžiui, žemės ūkyje. Svarbu tai, kad stabligė nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, todėl sergantysis aplinkiniams nekelia pavojaus. Nors rizika padidėja tam tikromis aplinkybėmis ar užsiimant tam tikra veikla, stabligę gali užsikrėsti bet kas, net ir per labai nedidelę žaizdelę, kurios pats žmogus net nepastebi. Pirmieji ligos simptomai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali ir po kelių dienų ar mėnesių. Liga prasideda pamažu, gali pasireikšti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė - nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, jie būna tokie stiprūs, kad nuo jų net lūžta kaulai, o nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti ir hipoksija, ir mirtis. Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei.

Difterija yra ypač pavojinga bakterinė infekcija, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae. Ši bakterija gamina stiprų toksiną, pažeidžiantį gerklę, nosiaryklę, odą, o sunkiais atvejais - ir širdies bei nervų sistemą. Difterijos metu gerklėje gali susidaryti tirštos, pilkai baltos apnašos, kurios apsunkina kvėpavimą, sukelia gerklės skausmą, karščiavimą, silpnumą. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar artimai bendraujant. Užsikrėsti gali tiek vaikai, tiek suaugę, ypač tie, kurie nėra pasiskiepiję arba nepasitvirtinę imunizacijos. Moderni medicina leidžia visiškai kontroliuoti difterijos plitimą visuomenėje - tai viena iš ligų, kurios atvejai smarkiai sumažėjo būtent dėl plačiai taikomos vakcinacijos.

Kokliušas, dar vadinamas „juoduoju kosuliu“, yra itin užkrečiama bakterinė infekcija, kurią sukelia Bordetella pertussis. Ši liga pasižymi tuo, kad sukelia labai intensyvų, varginantį kosulį, trunkantį net 6-10 savaičių. Kosulio priepuoliai tokie stiprūs, kad gali sutrikdyti kvėpavimą, sukelti vėmimą, išsekimą, o sunkiais atvejais - net smegenų pažeidimus dėl deguonies trūkumo. Dėl didelio užkrečiamumo kokliušas gali lengvai plisti bendruomenėse, šeimose ir kolektyvuose.

Šiuolaikinės vakcinos yra plačiai ištirtos, naudojamos jau dešimtmečius ir turi aukštą veiksmingumo lygį. Skiepai skatina organizmą gaminti antikūnus prieš bakterijos toksiną.

Suaugusieji dažnai pamiršta, kad natūraliai įgytas arba vaikystėje gautas imunitetas laikui bėgant silpsta. Taigi jie gali sirgti lengva forma, kuri primena paprastą peršalimą - tačiau tuo pačiu gali būti pavojingi infekcijos platintojai, ypač kūdikiams. Daugeliui žmonių skiepai nuo kokliušo buvo atlikti vaikystėje, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad imunitetas nuo infekcijos išlieka tik apie 5-10 metų. Viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos rekomendacijų - kokliušo vakcina nėščiosioms trečiajame trimestre. Tokiu būdu susidarę antikūnai perduodami vaisiui, suteikdami naujagimiui apsaugą pirmuosius gyvenimo mėnesius, kol kūdikis dar negali būti paskiepytas pats.

Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo yra vieni svarbiausių profilaktinių skiepų, kurių apsauga su laiku silpsta, todėl juos būtina periodiškai atnaujinti.

Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nuo difterijos skiepijami pagal Lietuvos Respublikos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Pirmaisiais gyvenimo metais įskiepijamos trys sudėtinės kokliušo, difterijos ir stabligės skiepų DTaP dozės. Skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai. Po pirminio paskiepijimo susidariusių antikūnų koncentracijos mažiems vaikams greitai nyksta, todėl reikalingos stiprinamosios skiepų dozės. Ketvirtoji ir penktoji skiepų dozės, atitinkamai skiriamos 18 mėn. amžiaus kūdikiams (DTaP) ir 6-7 metų (DTaP) vaikams. Šeštąja skiepų doze (Td - difterijos, stabligės suaugusiųjų skiepais) skiepijami 15-16 metų vaikai.

Niekada nuo difterijos neskiepytiems (arba paskutinio skiepijimosi laiko nežinantiems) asmenims būtinas pirminis skiepijimo kursas (3 dozės) ir vėliau pakartotinis skiepijimas kas 5-10 metų atsižvelgiant į skiepų aprašą. Lietuvoje valstybės lėšomis vykdomas vyresnių nei 26 metų asmenų planinis skiepijimas nuo difterijos ir stabligės.

Ar suaugusiems rekomenduojama skiepytis iš naujo? Taip. Imunitetas palaipsniui silpnėja, todėl rekomenduojama atnaujinti skiepus kas 10 metų.

Ar reikia skiepytis po patirtos traumos? Jei prieš patiriant traumą (įpjovimą, įkandimą ar pan.) paskutinis skiepas buvo atliktas prieš daugiau nei 5 metus, rekomenduojama papildoma dozė.

Ar galima skiepytis nėštumo metu? Taip. Nėščiosioms rekomenduojama vakcina, kad apsaugotų save ir naujagimį nuo kokliušo, tačiau visada svarbu pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Moterims rekomenduojama revakcinacija kiekvieno nėštumo metu 28-38 savaitę.

Ar galima gauti tik vieną vakcinos komponentą, pavyzdžiui, tik nuo stabligės? Šiuolaikinės medicinos praktikoje dažniausiai naudojamos kombinuotos vakcinos, kurios apima visas tris ligas.

Ar vakcina gali sukelti ligas? Ne. Vakcinose naudojami inaktyvuoti komponentai, nesukeliantys ligos.

Kokie dažniausi šalutiniai poveikiai? Paraudimas injekcijos vietoje, lengvas skausmas, nuovargis, nestiprus karščiavimas. Nepaisant to, reakcijos paparytai yra lengvos ir greitai praeina.

Ar vaikams skiepai nuo stabligės taip pat rekomenduojami kas 10 metų? Vaikai skiepijami pagal vaikų skiepų rekomendacinį kalendorių, bet paauglystėje ir vėliau rekomenduojama periodiškai atnaujinti skiepą.

Ar galima skiepytis peršalus? Lengvi peršalimo simptomai nėra kontraindikacija, tačiau reikėtų pasitarti su gydytoju.

Ar skiepai reikalingi, jei gyvenu kaime ir dirbu su žemės ūkio technika? Taip. Tokiais atvejais rizika užsikrėsti yra didesnė, todėl skiepai nuo stabligės ypač rekomenduojami.

Ką daryti, jei nežinau, kada paskutinį kartą skiepijausi? Jeigu nepamenate, kada buvote paskiepytas skiepais nuo stabligės, arba nėra išlikusių įrašų skiepų pase, rekomenduojama laikytis pakartotinės vakcinacijos schemos. Tai reiškia, kad gydytojas gali paskirti pagrindinę trijų dozių skiepijimo seriją, tarsi skiepytumėtės pirmą kartą. Toks metodas yra saugus ir užtikrina, kad organizmas tikrai turės pakankamą imunitetą nuo stabligės, difterijos ir kokliušo.

Stabligė ir difterija - kontroliuojamos, bet dar neišnykusios infekcinės ligos, kuriomis didžiausią riziką užkrėsti patiria neskiepyti, nepilnai paskiepyti ar laiku neatlikę revakcinacijos. Tik pilna ir laiku kartojama imunizacija gali užtikrinti patikimą apsaugą nuo infekcinių ligų. Dėl visuotinio skiepijimo stabligė Lietuvoje pasireiškia tik pavieniais atvejais, tačiau, nepaisant mažo sergamumo, stabligei būdingas didelis mirštamumas, todėl ir toliau svarbu skiepytis palaikomosiomis dozėmis.

Pagal Nacionalinę skiepijimo programą vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys pakartotinai pasiskiepyti nuo stabligės gali nemokamai. Šis skiepas užkerta kelią ne tik stabligei, bet ir difterijai.

Jei asmuo patyrė traumą ir nuo stabligės buvo skiepytas seniai, atsižvelgus į paciento žaizdos tipą, skiriamas pakartotinis skiepijimas.

Šiuolaikinės medicinos praktikoje dažniausiai naudojamos kombinuotos vakcinos, kurios apima visas tris ligas.

Kombinuotos vakcinos vaikams ir suaugusiems:

Vakcinos, kuriomis skiepijamasi, yra negyvos, todėl ligos sukelti negali. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai po vakcinos suleidimo yra lengvi: galvos skausmas, karščiavimas, paraudimas ir skausmas injekcijos vietoje, nuovargis. Šie simptomai paprastai praeina savaime per 1-3 dienas.

Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų.

Jei nepamenate, kada paskutinį kartą buvote skiepytas nuo stabligės, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dėl pakartotinės vakcinacijos schemos. Gydytojas gali paskirti pagrindinę trijų dozių skiepijimo seriją, kuri užtikrins pakankamą imunitetą.

tags: #ar #vaikai #skiepijami #nuo #stabliges

• Tarptautinė vaikų gynimo diena: istorija ir svarba
• Kūdikio džiaugsmas ir augimo ypatumai
• Vytauto Landsbergio politinė karjera
• Teisinis nėštumo nutraukimo reglamentavimas Lietuvoje
• Iniciatyvos lopšelyje-darželyje "Liepaitė" dėl sveikos mitybos