Vaiko saugumas, priežiūra ir atsakomybės ribos šeimoje
Vaiko saugumas ir tinkama priežiūra yra ne tik tėvų atsakomybė, bet ir įstatymų reglamentuojama sritis. 2018-ųjų liepos 1 d. įsigaliojęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas aiškiai nustato, kad vaiko tėvai ar kiti atstovai privalo pasirūpinti, jog jaunesnis nei 6-erių metų mažylis be objektyvios būtinybės neliktų namuose vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Savarankiškumo ugdymas ir pasirengimas likti vienam
Ekspertai pabrėžia, kad net šešerių sulaukęs ar dar vyresnis vaikas ne visada gali likti namuose vienas. Tėvai turėtų įvertinti, koks yra mažųjų psichologinis pasiruošimas, įgūdžiai, gebėjimai likti be suaugusiųjų priežiūros. Tai priklauso ir nuo vaiko būdo bruožų, ugdymo, kaip šiam žingsniui jis yra ruošiamas. Svarbi ir atžalų branda, pasiruošimas klausyti nurodymų, kai suaugusiųjų nėra šalia.
Tėvams privalu įsitikinti, ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, paskambinti, įsipilti atsigerti. Puiku, jei vaiką mokote saugiai naudotis namuose esančiais daiktais bei atkreipiate dėmesį, kurių liesti esant vienam namuose nevalia.
Praktiniai patarimai tėvams:
- Pradėkite nuo lengvų pratybų: pratinkite vaiką pabūti vieną, kol išnešite šiukšles ar patikrinsite pašto dėžutę.
- Namuose visada turėtų likti mobilusis telefonas, o svarbiausi pagalbos numeriai turi būti užrašyti matomoje vietoje.
- Duryse turėtų būti akutė, o vaikas turi žinoti taisyklę - atėjus nepažįstamam svečiui, durų skambučius geriau ignoruoti.
- Sutarkite taisykles dėl televizoriaus, kompiuterinių žaidimų naudojimo bei to, ar galima kviesti draugus.
Atsakomybės pasiskirstymas tarp giminaičių ir krikštatėvių
Šeimoje svarbu suprasti atsakomybės ribas. Už savo vaikus tėvai yra atsakingi šimtu procentų, bent jau tol, kol vaikas pasiduoda tėvų įtakai ir auklėjimui, maždaug iki vienuolikos-dvylikos metų. Dėdės, tetos ir seneliai yra atsakingi už vaikus, jei vieni patys juos prižiūri, tada suaugusiems tenka prisiimti visą atsakomybę už vaiką.
| Asmuo | Atsakomybės zona |
|---|---|
| Tėvai | Pagrindinė atsakomybė, auklėjimas, fizinis ir dvasinis saugumas |
| Seneliai/Giminės | Atsakomybė tik priežiūros metu, svarbus "palepinimo" vaidmuo |
| Draugų tėvai | Pilna atsakomybė už vaiko saugią aplinką prižiūrimu laikotarpiu |
Kada valstybė įsikiša į šeimos gyvenimą?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina grėsmės vaikui lygį. Vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą smurtas prieš vaiką gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba nepriežiūra. Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė. Psichologinis smurtas - tai tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios.
Svarbu, kad šeimos ar asmenys, ketinantys globoti ar įvaikinti vaikus, į mokymus ateitų atviri naujoms žinioms bei išgyvenimams. Vaikas visada trokšta tapti savu, priklausyti šeimai, turėti namus. Kiekvienas žmogus turi turėti savo namus ir žmones, kuriuos galėtų vadinti šeima.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
