Senatvės pensijos stažo skaičiavimas: vaiko priežiūros atostogų įtaka ir naujausios taisyklės

Pensijų dydis yra aktualus klausimas daugeliui žmonių, ypač dabar, kai Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o į darbo rinką įsilieja vis mažesnis skaičius piliečių. Juk pensija ne tik garantuoja finansinį saugumą ateičiai, tačiau kartu tampa ir įvertinimu už ilgametį darbą. Vis dėlto, toli gražu ne visi piliečiai yra pakankamai informuoti, kaip pensija yra apskaičiuojama, kokios yra reikiamos stažo sąlygos ir kokie veiksniai lemia galutinį pensijos dydį.

Paprastai, pensijos dydį lemia sukauptas darbo stažas ir asmens per gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Kitaip tariant, kuo ilgesnis darbo stažas ir kuo didesnės įmokos, tuo didesnė tikimybė gauti didesnę pensiją. Tačiau čia galioja daugybė išlygų, o ypač jautria tema tampa stažo įskaitymas moterims, buvusioms vaiko priežiūros atostogose.

Dingęs stažas dėl vaiko priežiūros atostogų: praeities iššūkiai

Jau kelios moterys, kurios vaiko priežiūros atostogose buvo 1995-1998 metų laikotarpiu, „Sodroje“ pasigedo dalies stažo. Tai reiškia, kad ir jų senatvės pensija būtų mažesnė. Moterys pačios bandė ieškoti teisybės, tačiau negalėjo jos įrodyti iki tol, kol tuo nepradėjo domėtis žiniasklaida. Dalis mamų, kurios vaiko priežiūros atostogose buvo maždaug 1995-1998 metais, pasigenda stažo, nuo kurio priklausys senatvės pensija.

Danguolės ir Adelės istorijos

Pirmoji į „Delfi“ kreipėsi Danguolė, kuriai buvo pradingęs 1996 ir 1997 metų stažas. Ji dėl to pati kreipėsi į „Sodrą“, tačiau vis gaudavo atsakymą, kad stažas jai nepriklauso, nes nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Tačiau moteris nesutiko - ji iš darbovietės ėjo tiesiai į vaiko priežiūros atostogas, o stažą nuo 1996 metų jau garantavo valstybė.

Pirmame atsakyme vasario 18 dieną moteriai „Sodra“ paaiškino, kad stažas priklauso nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų - už vienerius metus stažą užtikrino vaiko priežiūros atostogos, o po to nebebuvo įmokų. „Draudimas valstybės lėšomis iki vaikui sukaks 3 metai buvo pradėtas vykdyti nuo 1999 metų spalio mėnesio“, - rašė „Sodra“. Moteris nesutiko - persiuntė informaciją, kad socialiniu draudimu valstybės lėšomis moterys pradėtos drausti jau nuo 1996 metų sausio 1 dienos.

Kovo 1 dieną „Sodra“ atsakė, kad 1997 metais įmokų nebuvo, tai ir stažas nebus įskaitytas. Dar nurodė, kad moteris įsidarbino tik 1998 metais. Tuomet Danguolės kantrybė neišlaikė ir ji kreipėsi į žiniasklaidą - moteris tikina, kad dirbo visą laiką iki išeinant vaiko priežiūros atostogų. Kai dėl jos situacijos į „Sodrą“ kreipėsi „Delfi“, situacija išsisprendė, stažas atsirado, moteris gavo paaiškinimą, kad darbdavys tuo metu nepateikė duomenų. Moteris džiaugiasi - jos pensija bus didesnė.

Draugės pavyzdžio įkvėpta kita moteris Adelė taipogi pasitikrino savo stažą ir buvo šokiruota - jai trūksta beveik 2 metų. Ji taipogi dėl savo situacijos kreipėsi į žiniasklaidą. Adelė patikina visą laiką iki gimdymo ir po vaiko priežiūros atostogų dirbusi mokytoja vidurinėje mokykloje. Vėlgi, apie Adelės situaciją pasiteiravus žiniasklaidai, „Sodra“ pripažino, kad stažas turėtų priklausyti - reikia tikslinti duomenis apie darbdavį.

Kodėl stažas dingdavo ir kokia tvarka galiojo?

„Sodra“ paaiškino, kad ne visais atvejais darbdaviai pateikę duomenis - pastebėjus neatitikimą reikėtų kreiptis individualiai. „Sodra“ neturi duomenų, kiek galėtų būti tokių moterų, kurioms stažas už vaiko priežiūrą pasimetė. Kiekvienu atveju reikėtų tikrintis ir kreiptis individualiai. „Sodra“ paaiškina, kam tai galėtų būti aktualu - kada stažas priklauso, o kada ne.

Iki 1994 m. gruodžio 31 d. galiojo toks reguliavimas dėl pašalpos vaiko priežiūrai iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokėjimo: už kiekvieną vaiką iki jam sukaks pusantrų metų mokama minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpa, už kiekvieną vaiką nuo pusantrų iki trejų metų mokama pusės minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpa. Pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų buvo skiriamos ir mokamos pagrindinėje darbovietėje.

Pagal nuo 1995 m. galiojančias nuostatas, pasibaigus motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpiui, vienam iš tėvų, išleistam vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai, buvo mokama 60 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, bet ne mažesnė negu nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Tačiau asmenys, buvę vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogose, iki 1996 m. sausio 1 d. nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Todėl, jei žmogus 1995 m. buvo vaiko priežiūros atostogose, į stažą buvo įtraukiamas tik vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, iki kol vaikui sueina vieneri metai. Jeigu vienas iš tėvų pasirinkdavo pasilikti vaiko priežiūros atostogose, kai vaikui yra nuo vienų iki trejų metų, jam darbo stažas nebuvo skaičiuojamas. Tėvai, buvę vaiko nuo vienų iki trijų metų priežiūros atostogose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis pradėti drausti tik nuo 1996 m. sausio 1 d.

Deja, Seime jau buvo kelios iniciatyvos į socialinio draudimo stažą įtraukti anksčiau buvusius laikotarpius, tačiau dėl atitikties Konstitucijai ir asmenų lygiateisiškumo principų šioms iniciatyvoms nebuvo pritarta.

Kas yra darbo stažas ir kaip jis skaičiuojamas?

Darbo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo moka socialinio draudimo įmokas ir taip kaupia teisę į pensiją. Žmogus sukaupia darbo stažą per laikotarpį, kai turėjo ar turi darbo santykius ir kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuoti į darbo stažą. Į stažą įskaičiuojamas ne tik darbas pagal darbo sutartį, bet ir individuali veikla, savarankiškas darbas ar net tam tikri nedarbo laikotarpiai, jei tuo metu buvo mokamos ar valstybės dengiamos įmokos. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas.

Į darbo stažą gali būti įtraukiami ir tam tikri socialiai svarbūs laikotarpiai:

• vaiko priežiūros atostogos;
• privalomoji karo tarnyba;
• ligos laikotarpiai (kai mokamos išmokos);
• registruotas nedarbas (tam tikromis sąlygomis);
• laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas;
• laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis;
• apmokamų atostogų laikas;
• neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų;
• neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų;
• laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo;
• teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.

Tai leidžia žmonėms neprarasti stažo net ir laikinai nedirbant.

Atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu darbuotojui yra paliekama darbo vieta ir pareigos, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Šis atostogų laikotarpis yra įskaičiuojamas į darbuotojo darbo stažą (atostogų laikotarpis patenka ir į valstybinio socialinio draudimo stažą). Į darbuotojo darbo stažą taip pat įskaičiuojami laikotarpiai, kurių metu darbuotojui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos bei tėvystės atostogos. Pagal Vyriausybės patvirtintą darbo stažo skaičiavimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarką, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, laiką taip pat leidžiama įskaičiuoti į darbuotojo darbo stažą.

Svarbu tai, jog vadovaujantis Darbo kodekso 170 straipsniu, laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, nėra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.

Stažo skaičiavimo tvarka pagal laikotarpius

Už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. stažą sudaro laikas, per kurį žmonės patys moka arba už juos yra mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį šie žmonės gauna socialinio draudimo pašalpas ar išmokas, pavyzdžiui, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir kitas.

Į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei per tuos metus asmens uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo mokėtos ar turėjo būti mokėtos įmokos, bei gautų socialinio draudimo pašalpų suma yra ne mažesnė už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei per kalendorinius metus įmokos priskaičiuojamos nuo sumos ne mažesnės negu tų metų 12 minimalių atlyginimų (MMA). Jeigu įmokos priskaičiuotos nuo sumos, mažesnės nei 12 MMA, į stažą įskaitoma proporcingai mažesnė metų dalis. Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip 1 metai stažo. Pensijos stažas yra susietas su minimaliąja mėnesine alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų nuo 12-os tais metais nustatytų MMA, kuri 2023 m. siekė 840 eurų, o nuo 2024 metų - 924 eurai. Jeigu sumokėta mažiau įmokų, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu vienerių metų pensijos stažo per kalendorinius metus įgyti negalima.

Apskaitos vienetai: kas tai ir kaip jie įtakoja pensiją?

Kitą pensijos dalį nulemia žmogaus įgytas apskaitos vienetų skaičius - jis priklauso nuo uždarbio dydžio ir kitų pajamų (įskaitant ir socialinio draudimo pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas), nuo kurių priskaičiuojamos įmokos, sumos. Vieni stažo metai įskaičiuojami, kai gyventojas gauna bent 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus (nuo kurių nuskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Jam įskaičiuojami 12 mėnesių stažo apskaitos vienetai. Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus. Jeigu per metus mokamos draudimo įmokos nuo MMA, gaunate 0.5 apskaitos vienetų, kitaip tariant - įgyjamas 1 metų darbo stažas. Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai galima gauti 5 apskaitos vienetus.

Minimalus ir būtinasis stažas senatvės pensijai

Įstatymas numato, kad minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Neįgijęs 15 metų stažo, žmogus neturi teisės gauti senatvės pensijos. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. sudaro 246,21 euro, t.y. lygi kasmet tvirtinamai bazinei pensijai. Anksčiau bendroji pensijos dalis buvo proporcingai mažinama, jei žmogus nesukaupia 15 metų minimalaus stažo. Dabar gi tokiam žmogui stažas padidinamas iki būtinojo, o atitinkamai didėja ir bendroji pensijos dalis.

Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Paprastai kalbant, kasmet nauji pensininkai turi dirbti bent šešiais mėnesiais ilgiau, kad sukauptų būtinąjį stažą. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 42 metus stažo, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pavyzdžiui, 25 metus. Norint gauti pilną senatvės pensiją Lietuvoje, būtina sukaupti būtinąjį stažą. Šiuo metu jis siekia 35 metus.

Būtinojo stažo evoliucija pensijai gauti:

Kaip pasitikrinti sukauptą stažą ir apskaitos vienetus?

Kiekvienas Lietuvoje dirbantis gyventojas verta žinoti, kiek darbo stažo yra sukaupęs, už ką gaunami taškai stažui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas.

Kiekvienas gyventojas savo sukauptą stažą senatvės pensijai gali pasitikrinti prisijungęs prie asmeninės paskyros sodra.lt svetainėje, skiltyje „Gyventojui“. Sistemoje matysis ne tik sukauptas stažas, bet ir sukaupti apskaitos vienetai, taškai. Norint peržiūrėti stažą kasmet, reikia pasirinkti formuoti naują suvestinę „Detali informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ - joje pateikiama informacija apie stažą, įgytą kiekvienais kalendoriniais metais.

„Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Šie duomenys į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi draudėjo (darbdavio) pateiktos informacijos pagrindu. Jei žmogus nesutinka su duomenimis apie darbo stažą, kurie pateikiami jo asmeninėje paskyroje, jis gali raštu kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. „Sodros“ specialistai išnagrinės kiekvieną atvejį individualiai ir pateiks atsakymą.

Sukauptą pensijų socialinio draudimo stažą ir įgytą apskaitos vienetų skaičių kiekvienas gyventojas gali pamatyti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Šią informaciją „Sodra“ atnaujina kas pusmetį pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis. Duomenys „Sodros“ paskyroje atnaujinami kas 6 mėnesius.

Kaip sužinoti, koks jūsų darbo stažas:

1. Prisijunkite prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“.
2. Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu.
3. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite, kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.

Pensijos dydžio nustatymas ir apskaičiavimas

Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Paprasčiau - nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas. Taigi, tampa aišku, kad žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis.

Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį. Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Kitaip tariant, pensijų stažui vertinama arba sumokėtos įmokos, arba gautos socialinio draudimo išmokos.

Pavyzdžiui, jei asmuo turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis bus 246,21 Eur. Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis proporcingai didėja. Jei žmogaus, kuris turi sukaupęs 33 metų būtinąjį stažą ir per visą gyvenimą sukaupė 38 apskaitos taškus, jo pensijos dydis jau bus 462,81 Eur.

Stažą lemia ne tik darbo metų skaičius, bet ir tai, kokio dydžio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, kiek buvo sukaupta apskaitos taškų ir koks yra bazinės pensijos dydis. 2025 m. bazinė pensija yra 298.45 eurai. Tiksliau paskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gausite, galite pasinaudoję „Sodros skaičiuokle“.

Naujausi pensijų duomenys ir prognozės

Šiuo metu Lietuvoje yra 616,2 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Vidutinė senatvės pensija dabar siekia 539,1 euro. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą yra 574,2, o būtinojo stažo neturint - 342,7 euro.

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 2024 m. vidutinė senatvės pensija pasiekė 600 eurų ribą. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru. Pernai vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu svyravo nuo 513 iki 574 euro. Teigiama, kad kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. - daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 eurų, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems - 81 ir pasieks 721 eurus.

Primename, kad šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai ir 4 mėnesiai, vyrų - 64 metai ir 8 mėnesiai.

tags: #ar #iena #i #bendra #staza #dekretine

• Privalumai ir trūkumai naudojant čiulptuką
• Vaikų vasaros stovykla
• raudonį mažinantys ir drėkinantys Babe Laboratorios kremai
• Valdorfo pedagogika Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje
• Dvigarsių atpažinimas