Ar galima vesti vaiką į darželį? Išsamus gidas tėvams
Klausimas, ar vesti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių sprendimų, su kuriais susiduria tėvai. Nėra vieno teisingo atsakymo, kada reikėtų leisti vaiką į darželį - viskas priklauso nuo vaiko charakterio, pomėgių, ir nuo tėvų požiūrio bei galimybių. Šiandienos visuomenėje ikimokyklinis ugdymas yra svarbi vaiko raidos dalis, tačiau taisyklės ir požiūriai nuolat kinta, apimdami tiek lankymo vasarą ypatumus, tiek sveikatą reglamentuojančius reikalavimus, tiek bendrą pasiruošimą darželiui.
Darželio lankymas vasaros metu: taisyklės ir išimtys
Vasaros laikotarpiu neretai kyla klausimų dėl darželių lankymo tvarkos. Ikimokyklinukų tėvai skundžiasi, kad lopšelių-darželių vadovai iš jų reikalauja pažymų apie darbą vasaros metu. Prie prašymo, kad vaikas lankys įstaigą vasaros metu, prašoma pridėti įrodančius dokumentus, patvirtinančius, kad tėvai vasarą dirbs. Vienos auklėtojos aiškina, kad tėvų atostogų metu vaikai negalės lankyti darželio, kitos sako, kad galės, neva pažymos tik formalumas. Kaip yra iš tikrųjų, niekas nepaaiškina, piktinasi tėvai.
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai paaiškina, kad prieš vasarą darželiuose bus sudaromos naujos vaikų grupės, pasirašomos ugdymo sutartys dėl sutartų paslaugų teikimo ir atitinkamos programos vykdymo. Pateikiant prašymą reikia pristatyti darbdavio pažymą, patvirtinančią atostogų trukmę. Gali būti pateikti ir kiti dokumentai, pagrindžiantys darbo santykius nustatytu laikotarpiu. Tokia praktika ugdymo įstaigose taikoma nuo praėjusių metų birželio, vadovaujantis Panevėžio miesto tarybos sprendimu.
Švietimo skyriaus specialistė Aurelija Bartašė patvirtina, kad tėvų atostogų metu vaikas negali lankyti darželio, nes tėvai atostogauja, kartu su jais atostogauja ir vaikai. Kitaip sakant, nedirbantys ar iš namų dirbantys tėvai vasarą vaikus turės prižiūrėti patys.
Galimi ir išimtiniai atvejai, kuomet vaikas gali lankyti darželį vasaros metu. Ugdymas pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vasarą teikiamas, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes:
- Abu tėvai, globėjai, įtėviai dirba arba dėl kitų svarių priežasčių negali užtikrinti vaiko ugdymo ir priežiūros visą ar daugiau nei pusę vasaros laikotarpio.
- Pareiškėjai neturi pakankamai finansinių galimybių arba socialinių įgūdžių ar motyvų sudaryti tinkamas ugdymo, priežiūros sąlygas vaikui.
- Šeima augina specialiųjų poreikių turintį vaiką.
- Yra tėvų, globėjų, įtėvių liga, darbo paieškos ir kt. svarbios priežastys, dėl kurių vasarą jie patys negalės užtikrinti vaikų priežiūros.
Bus tenkinami ir tų tėvų prašymai, kurie nurodys svarbias priežastis, dėl kurių vasarą jie patys negalės užtikrinti vaikų priežiūros. Atsižvelgiant į tokių prašymų pagrindu surinktą informaciją, bus organizuojama ikimokyklinių grupių veikla. Be to, taip siekiama išvengti ir tėvų piktnaudžiavimo.
"Pastebime, kad tėveliai sako, mes tikrai vasarą lankysime darželį, dirbam, neturime kur palikti vaikučių, tačiau dažnu atveju netikėtai pasiima atostogas ir vaiko į ugdymo įstaigą nebeveda. Pavyzdžiui, grupę turėtų lankyti 15 vaikų, o ateina vos keturi. Reikia galvoti ir apie finansinius dalykus, ekonomiškumą. Auklėtojos dirba su keliais vaikais, maitinimas vyksta numatytam skaičiui, visą dieną toje grupėje dirba valytoja. Taip elgtis negalima, pažymos ir yra tam, kad tėvai nepiktnaudžiautų," - kalbėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Bartašė.
Mokestis už darželį vasarą
Kas mėnesį miesto darželiuose mokestis ugdymo reikmėms - vienuolika eurų ir penkiasdešimt centų (11,50 Eur) - nebus nutraukiamas, išskyrus tuos atvejus, jei vaikas nelankys įstaigos visą vasaros einamąjį mėnesį. Pasirašius sutartis dėl ugdymo vasaros laikotarpiu, laikinai bus sustabdoma arba atskiru šalių susitarimu nutraukiama anksčiau pasirašyta ugdymo sutartis. Tai reiškia, kad mokesčio nemoka vaiko tėvai (globėjai) vasaros metu, jeigu vaikas nelanko įstaigos visą vasaros einamąjį mėnesį ir jo laikotarpiui nėra pasirašyta ugdymo sutartis. Mokestis ugdymui yra vienodas visuose miesto lopšeliuose - darželiuose.
Atsižvelgus į Panevėžio miesto tėvų ir vaikų interesus, šiemet vasarą Panevėžyje dirbs visos 29 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Taip Panevėžio miesto savivaldybė siekia, kad birželio-rugpjūčio mėnesiais vaikams nereikėtų keisti ugdymo įstaigos ir pratintis prie kitos. Kiek dirbs grupių, spręs pačios įstaigos. „Prisimenant praėjusius metus, įstaigų lankomumas buvo ženkliai mažesnis nei pateiktų prašymų skaičius, todėl jei neplanuojate lankyti lopšelio-darželio, tėvelių prašytume neužsiimti vietos vasarai. Skaičiuojame, kad vietų užteks visiems, o jei iškiltų nenumatytų keblumų, lanksčiai vertinsime kiekvieną atvejį, spręsime iškilusius nesklandumus“, - sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Higienos normos ir vaikų sveikata darželyje
Kitas dažnai diskutuojamas klausimas - ar galima vesti vaiką į darželį, jei jis šiek tiek serga. Nuo spalio 31 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakeitė buvusias higienos normas, dėl kurių kildavo daug diskusijų. Artimiausioje ateityje laukiami ir kiti pokyčiai. Anksčiau vaikus į darželius buvo draudžiama priimti „sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.), taip pat turinčius utėlių ar glindų“.
Nuo šiol draudžiama priimti tik tuos vaikus, kurie „turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų“. Kaip sakė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Alina Žilinaitė, toks higienos normos pakeitimas dar nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Tačiau pokytis buvo reikalingas, nes iki šiol SAM sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo.
„Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, - pasakojo specialistė.
Sloga - ne visada liga
Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. „Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti“, - tvirtino A. Žilinaitė. Pavasarį ir vasarą nemažai tėvų galvoja apie tai, kaip pakliūti į valstybinį darželį, vėliau jie nerimauja dėl to, kaip vaikas ten apsipras.
Vis tik, specialistė atkreipia dėmesį, kad patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. „Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų, ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo“, - teigė pašnekovė.
Nuo šiol nebegalioja ir dar vienas svarbus punktas - kad po ligos vaikas gali būti priimtas tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą. „Kartais vaikai neina į darželį ir ne dėl ligos, o iš tėvų vis tiek būdavo reikalaujama gydytojo pažymos. Tėvai užplūsdavo gydytojų kabinetus, nors vaikas ir nesirgdavo. Nuo šiol pažyma nebus būtina“, - sakė A. Žilinaitė. Tiesa, susimokėti už praleistas dienas kol kas tėveliai vis tiek turės, jei vaikas neturi pažymos iš gydytojo. Bet, anot spaudos tarnybos patarėjos, šis klausimas taip pat svarstomas ir netrukus gali būti pakeistas.
Kaip anksčiau DELFI sakė vaikų ligų gydytoja, įstaigos „Mama, aš sergu“ vadovė Indrė Plėštytė-Būtienė, jei vaikui nėra intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo, į darželį galima eiti. „Nedidelė sloga niekam darželyje nepadarys jokios žalos. Kitos šalys - tiek Skandinavai, tiek britai - leidžia su sloga, kosuliu ir temperatūra iki 37,5 vesti vaikus į darželį. Ir sergamumas ten yra visiškai toks pat."
Pasak pašnekovės, ir sveikas žmogus gali apkrėsti kitus, mat mes visi savo viršutiniuose kvėpavimo takuose nešiojame daug dulkių, šiukšlių, virusų ir bakterijų. „Jei į vaiką patenka jam nepažįstamas virusas, jis sukels ligą. Vaikai dažniau serga, nes jie artimiau bendrauja vienas su kitu, nelaiko atstumo per ištiestą ranką kaip kad suaugusieji, dalinasi žaislais ir pan. Be to, jie kvėpuoja dažniau. Jų kvėpavimo dažnis didesnis, todėl oro filtravimas greitesnis.“
Specialistai pabrėžia - jei sloga lydi kitus ligos požymius, į darželį eiti nerekomenduojama. Tokiu atveju buvimas namuose svarbus ne tik vaiko sveikimui, bet ir kitų vaikų apsaugai nuo užkrato. Darželyje vaikai daug bendrauja, dalijasi žaislais, todėl virusai plinta itin greitai. Leisdami sirguliuojantį vaiką į kolektyvą, rizikuojame užkrėsti kitus.
Kada geriausia leisti vaiką į darželį? Amžiaus ir brandos aspektai
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų.
Darželis nuo vienerių metų
Svarstant leisti vaiką į darželį sąlyginai anksti, t. y. 1-1,5 metų, pirmiausia svarbu įvertinti, kaip patys tėvai yra nusiteikę ir psichologiškai tam pasiruošę. Nereikėtų savo nerimo rodyti prie mažylio, nes tuomet ir jis tą pajaus. Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje, priklauso ir nuo to, kokią rutiną jis turi namuose ir kiek ji bus panaši darželyje. Tėvus visuomet skatinu papasakoti darželio bendruomenei, kokie yra pagrindiniai vaiko ritualai namuose, kad galėtume juos atliepti ir darželyje. Svarbu ir tai, kaip vaikas yra prisirišęs prie mamos, kiek jam jau leidžiama tyrinėti pasaulį pačiam. Tokio amžiaus vaikas darželyje visų pirma pratinasi ne prie kitų vaikų, bet prie suaugusiųjų, todėl labai svarbu grupėje atrasti žmogų, kuris jam patiktų, būtų mielas ir artimas. Tuomet ir adaptacija vyksta sklandžiai. Paprastai vaikai gana greitai prisiriša prie jam patinkančių žmonių, aplinkos. Tą padaryti padeda ir žaidimai, dainos. Be to, jaunesni vaikai dar neturi tiek prisiminimų, kuriuos galėtų palyginti, tad jiems ne tiek svarbu aplinka, kiek pažįstamas ir patinkantis asmuo. Būtent tai yra jo saugi bazė.
Darželis nuo dvejų metų
Atsižvelgiant į tėvystės atostogas ir darželių infrastruktūrą, Lietuvoje palankiausia vaikus išleisti į darželį nuo dvejų metų, todėl daugeliu atveju taip ir yra. Vis dėlto 2 metai iš tiesų yra tas laikas, kai vaikas yra pakankamai savarankiškas - išmokęs asmeninės higienos, geba pademonstruoti, ko nori. Tokiame amžiuje vaikui jau yra sumažėjusi svetimų žmonių ir išsiskyrimo baimė, jis jau pradeda domėtis kitais vaikais, vikriai juda aplinkoje - bėga, lipa ir pan. Be to, dvimečiai yra ir emociškai labiau patyrę, jiems jau lengviau užmegzti santykį su kitais žmonėmis. Visa tai padeda adaptuotis darželio aplinkoje.
Darželis nuo trejų metų
Žinoma, ne paslaptis, kad paprastai noras bendrauti su kitais vaikais labiausiai išryškėja maždaug 3 metų. Vaikai pradeda kalbėti, tad natūraliai nori ir daugiau bendrauti, pradeda tartis, daugiau žaisti kartu, megzti draugystes. Dėl šių priežasčių 3 metų startas darželyje yra tikrai dažnas ir neretai laikomas aukso viduriuku.
Vyresni vaikai darželyje
Na, o kalbant apie darželį pradedančius lankyti jau paaugusius vaikus - 3,5-4 metų ir vyresnius, pastebima, kad prie darželio aplinkos jie adaptuojasi greičiau ir su tuo susijusių emocijų išgyvena mažiau. Jie geriau komunikuoja, kalba, tad jiems lengviau paaiškinti, ko jie nori, išsikalbėti. Vis dėl to tokiame amžiuje vaikas jau turi susiformavusius įpročius, kuriuos darželyje neretai būna sunku pakeisti naujais. Pavyzdžiui, jei iki pradėdamas lankyti darželį vaikas bendravo daugiausia tik su suaugusiaisiais - seneliais, aukle, tuomet natūralu, kad jiems sunkiau sekasi užmegzti draugystes darželyje. Kitaip tariant, jei 1-2 metų vaikai pirmiausia turi adaptuotis prie darželio suaugusiųjų, tai vyresniesiems tenka priprasti prie bendraamžių. Todėl jei ketiname į darželį leisti jau ūgtelėjusį vaiką, patartina prieš tai sudaryti sąlygas jam pačiam pamėginti užmegzti kontaktą su kitais vaikais, neinicijuoti visų pokalbių už jį. Tokiu būdu po truputį formuosis jo bendravimo įgūdžiai.
Kada vaikas pasiruošęs darželiui?
Viskas susiveda į emocinį brandumą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas sugeba paleisti mamą ir kitus artimiausius žmones, kaip noriai gali pabūti ir kitų žmonių draugijoje. Kai vaikas jau pradeda dairytis kitų vaikų mamą palikdamas antrame plane, tai taip pat jau neblogas rodiklis. Tačiau svarbiausia, kad bet kokio amžiaus vaikas darželyje jaustųsi saugus ir ramus, kitaip net geriausios ir smagiausios ugdymo programos jam nerūpės.
Darželio privalumai ir iššūkiai
Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai. Darželio lankymas privalomas gali būti tik tam tikrais atvejais. Remiantis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojančia tvarka, apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, socialinę riziką patiriantiems vaikams gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visiems Lietuvos vaikams yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, t.y. 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Privalumai:
- Pagalba tėvams. Darželis leidžia tėvams grįžti į darbą ar skirti laiko asmeniniams reikalams.
- Savarankiškumo ugdymas. Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškeni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus.
- Socialinių įgūdžių lavinimas. Vaikai mokosi bendrauti, dalintis, spręsti konfliktus.
- Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai. Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų.
- Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės. Tai padeda vaikui lengviau adaptuotis mokykloje.
- Papildomas ugdymas, t.y. būreliai. Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius.
- Lengvesnė adaptacija mokykloje. Vaikai, lankę darželį, lengviau įsilieja į mokyklos aplinką.
- Darželių įvairovė. Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt. darželiai), tad šeimos gali pasirinkti jiems priimtiniausią.
Iššūkiai:
- Sudėtinga adaptacija. Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo.
- Individualaus dėmesio stoka. Darželių (ypač valstybinių) grupėse dažnai būna labai daug vaikų.
- Dažnos ligos. Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas.
- Pedagogų ir kitų specialistų kompetencijos stoka. Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti.
- Šeimos ir pedagogų požiūrių nesuderinamumas. Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis.
- Standartizuota ugdymo sistema.
- Nepakankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina.
Kaip paruošti vaiką darželiui ir palengvinti adaptaciją?
Bene nesmagiausia, kai tėvams tenka taisyti savo pačių klaidas ir bandyti „išteisinti“ darželį, kai pamato, kad vaikas darželio bijo ir į jį eiti nenori. Taip būna tais atvejais, kai tėvai darželį vaikui pristatydavo kaip bausmę: „Neklausysi - eisi į darželį“ arba „Palauk palauk, nueisi į darželį ir baigsis ožiai“. Jeigu tėvai nerimauja dėl savo pasirinkimo vesti vaiką į darželį, jeigu jie nėra įsitikinę, kad vaikas sėkmingai susidoros su visais ten kylančiais iššūkiais, jų neužtikrintumas ir nerimas persmelkia ir patį mažylį.
Likus iki darželio lankymo bent kelioms savaitėms jau yra svarbu pradėti vaiką pratinti prie tos minties, kad jo laukia nauji ir įdomūs dalykai. Kuo anksčiau apie tai pradėsime kalbėtis, tuo bus lengviau ir tėvams, ir vaikui. Geriausia būtų, kad tada, kai pradedame intensyviai vaiką pratinti prie tos minties, vaikas jau žinotų, kad toks dalykas kaip darželis egzistuoja. Jeigu niekur dar nesiruošdami skaitysime knygutes apie darželyje žaidžiančius vaikus, vieną kitą kartą pasivaikščiosime netoli darželio ir papasakosime vaikui, kas gi ten vyksta tame pastate, vaikui, atėjus laikui lankyti darželį, bus lengviau ir save įsivaizduoti žaidžiantį tame pastate. Kuo daugiau apie tai skaitysime, kalbėsimės, žaisime atsisveikinimą, vaidinsime darželio dieną, tuo vaikui bus lengviau patekus į naują aplinką prie jos priprasti: daug situacijų, akimirkų jam jau bus pažįstama iš knygos puslapių arba suvaidintų istorijų.
Jei nusprendėte nevesti vaiko į darželį, pirmiausiai supraskite, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas ir nepasiduokite aplinkos spaudimui. Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Todėl vaikui pakaks užsiėmimų namuose: eikite į lauką, pieškite, klijuokite. Kartais tėvai vietoje darželio vaikus bent kelioms valandoms ar kelis kartus per savaitę palieka seneliams ar auklei. Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną.
Lietuvos ir užsienio darželių skirtumai bei gerosios praktikos pavyzdžiai
Nors ugdymo įstaigos visame pasaulyje vadovaujasi panašiomis pedagoginėmis idėjomis, yra tam tikrų skirtumų. "Man teko lankytis daugelyje pasaulio šalių ir stebėti ikimokyklinių įstaigų darbą. Jos labai nesiskiria nuo lietuviškų, nes vadovaujamasi tomis pačiomis pedagoginėmis idėjomis ir vertybėmis. Tačiau kiekvienoje šalyje yra tam tikrų išskirtinumų", - sako specialistė.
Erdvės ir priemonės
Pedagogai iš kitų šalių negali atsistebėti, kad mes savo vaikams skiriame tiek daug gyvenamosios ir ugdymo erdvės, ir ji tokia turtinga priemonėmis, žaislais. Jei vienai grupei (20-30 vaikų) lietuviškame darželyje skiriamas maždaug 100 kvadratinių metrų plotas, tai Skandinavijos šalyse tokiame plote sutilptų trigubai daugiau vaikų. Ten darželių pastatai kur kas mažesni, kartais ir kiemai kuklesni. Nereikia įsivaizduoti, kad turtingesnėse šalyse vaikams sudaromos kažkokios ypatingos sąlygos, viskas nauja, prabangu. Kartais atvirkščiai - kuklu, paprasta, svarbiausia, kad vaikas galėtų išreikšti savo sumanymus, kad aplinka būtų pritaikyta vaikų saugumui, kūrybai ir žaidimams.
Maitinimo ypatumai
Turbūt nė vienoje šalyje nėra tokių griežtų higienos reikalavimų dėl ikimokyklinukų mitybos, kaip mūsų darželiuose. Darželius nuolat tikrina įvairios inspekcijos, sveria porcijas, žiūri meniu. Daugybėje šalių mačiau, kad į maistą žiūrima kur kas liberaliau. Pavyzdžiui, Danijoje, Prancūzijoje ar Anglijoje vaikučių maitinimu gali rūpintis patys tėveliai, jie įdeda dėžutes sumuštinių, ir vaikai priešpiečius valgo kiekvienas iš savo dėžutės. „Užsieniečiai stebisi, kad mūsų darželyje vaikams tiek daug valgio… Ten trys patiekalai pietums tikrai neruošiami. Mūsų darželiai gamina ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę, dažnai iš kelių patiekalų."
Lauko veiklos
Tos šeimos, kurios gyveno Skandinavų šalyse ir vaikus leido į darželius, patvirtins, kad norvegai, danai ar švedai nebijo blogo oro. Vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke, dažnai lauke ir valgo. Jei per rudeninį lietų lietuvaičiai neina į lauką, tai mažieji norvegai tokiu oru gali išsiruošti net į visos dienos žygį. "Auklėtojai nešasi įvairių enciklopedijų apie gamtą, kartu su vaikais mokosi pažinti augalus, stebi gyvūnus. Mažyliai irgi aprengti neperšlampamais drabužėliais, apvilkti liemenėmis su atšvaitais, kad auklėtojai lengviau juos pastebėtų gamtoje. Be to, vaikams išsamiai paaiškinta, ką daryti, jei pasiklystų kalnuose, jie žino, kaip pasiekti artimiausią kaimą, kaip paprašyti suaugusiųjų pagalbos“.
Darbo laikas
Kam teko būti užsienio darželiuose, tikriausiai pastebėjo dar vieną esminį skirtumą. Ten vaikai nepaliekami nuo ryto iki vakaro. Darželių darbo laikas labai lankstus, atitinkantis šeimų gyvenimo ritmą ir poreikius. Tai mūsų, lietuviški, darželiai dirba nuo 7 valandos ryto iki „paskutinio vaiko“, dažnai iki 7 valandos vakaro. Populiarus ir 6 valandų modelis. Užsieniečiai stengiasi kuo daugiau laiko būti kartu su vaiku, jie kartu su mažyliais pramogauja, atlieka įvairius šeimos buities darbus. "Iš vienos mūsų mamytės yra tekę girdėti: „Kaip gerai, kad jūs dirbate iki vakaro, aš po darbo spėju ir į kirpyklą nueiti, ir maistą susipirkti“. Dvi jos dukrytės lanko mūsų darželį. Mama stebisi, kodėl mergaitės kartais būna piktos ir užsispyrusios, tiesiog pavargusios. O juk mergaitės 12 valandų praleidžia darželyje, beveik visada paskutinės išeina namo."
Idėjų perėmimas
Mūsų pedagogai turi galimybę mokytis, keistis idėjomis su kitų šalių ikimokyklinėmis įstaigomis. Geroms idėjoms plisti netrukdo valstybių sienos. Tai, kas įdomu, kas naudinga vaikams, labai greitai atsiranda mūsų darželiuose. Viena tokių idėjų - šviesos stalas. Tai ištisą filosofiją turinti priemonė, kuri traukia vaikus tarsi magnetas, ant apšviesto stiklinio stalo vaikai gali kurti kompozicijas iš gamtinių medžiagų, popieriaus, karoliukų, vilnos. Šviesa leidžia gėrėtis savo kūryba, darbelis atrodo tarsi gyvas. Iš skandinavų šalių mokomės kurti žaislus, kurie nėra brangūs ir sudėtingi, bet žadina vaikų vaizduotę. Kitur pastebima įdomi idėja - ant skaidrios, bet tvirtos plėvelės vaikai specialiais dažais piešė piešinėlius. O paskui tas plėveles panaudoja kaip užuolaidas. Tokios užuolaidėlės nesulaiko šviesos, tačiau sukuria uždaras erdves mažose grupelėse. Žaviausia tai, kad širmos nereikia pirkti, ji sukurta vaikučių rankomis.
Vaiko priėmimas į darželį ir tėvų teisės
Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti valstybinį darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Tėvai (globėjai), neturintys galimybės užpildyti prašymo internetu, nustatytos formos prašymą pateikia mokyklos darbuotojui, atsakingam už mokyklos IS duomenų tvarkymą. Šis darbuotojas sudaro galimybę tėvams (globėjams) prisijungti prie IS, konsultuoja tėvus (globėjus) dėl prašymo registravimo arba pats užregistruoja prašymą. Užregistravus prašymą informacinėje sistemoje, vaikui suteikiamas unikalus kodas.
Labai svarbu, kad būtų pateikti vieno iš tėvų (globėjų) visi duomenys (to, kuris nurodomas pirmuoju). Kiekvienais metais sausio 1 dieną generuojamos eilės ateinantiems mokslo metams pagal pirmumo teisę suteikiančias sąlygas. Vasario 15 d. vaikai priskiriami į darželius. Ateinančių mokslo metų grupės komplektuojamos vasario 15 d.- kovo 1 d. Galima pasirinkti 1-3 ugdymo įstaigas. Deklaruota gyvenamoji vieta tikrinama prašymų pateikimo metu ir sudarant grupes - nuo vasario 15 d. iki kovo 1 d.
Pirmumo teisės sąlygos:
Pirmumo teisę suteikiančios sąlygos yra lygiavertės ir yra sumuojamos, jos apima:
- Socialinės rizikos šeimų vaikai.
- Vaikai, kuriems privalomas priešmokyklinis ugdymas.
- Vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.
- Kiti socialiniai ir ekonominiai aspektai, pagal savivaldybės nustatytą tvarką.
Ką daryti gavus pranešimą apie priėmimą?
Labai svarbu, kad tėvai, gavę žinutę apie vaikų priėmimą į lopšelį-darželį, per 5 darbo dienas informacinėje sistemoje arba susisiekę su ugdymo įstaigos administracija, patvirtintų, kad vaikas lankys darželį. Per 10 darbo dienų tėvai turi atvykti į ugdymo įstaigą ir pateikti visus reikiamus dokumentus.
Darželių keitimas ir tėvų teisės
Ar galima apsikeisti darželiais su kitais tėvais? Taip, galite. Jei pakeitėte gyvenamąją vietą, informacinėje sistemoje turite redaguoti anksčiau pateiktą prašymą ir nurodyti, į kurį lopšelį-darželį pageidaujate leisti vaiką. Būtina informuoti darželio, kurį dabar lanko vaikas, direktorių.
Darželis neturi teisės reikalauti mokėti į jokius fondus, organizuoti rinkliavų ir pan. Jis pats turi rūpintis reikiamų priemonių įsigijimu. Tam skirtas pagrindinis valstybės finansavimas, taip pat gali būti naudojamos 2 proc. gyventojų paramos lėšos. Savanoriškai tėvai surinkti lėšų reikiamam daiktui įsigyti gali, tačiau tai negali būti privaloma. Jeigu susirenka grupė tėvų, norinčių darželyje tam tikro būrelio, galima kreiptis į įstaigos vadovą ir būrelis turėtų būti įkurtas.
Kaip pasirinkti darželį?
Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Yra tėvų, manančių, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbiausia - ne ugdymo įstaiga, o pedagogas, tiesiogiai dirbantis su vaiku. Iš esmės taip galvojantys tėvai yra teisūs. Vaikai tikrai nemato darželio sienų spalvos, užuolaidų ar kokio senumo yra linoleumas ar spintelės. Vaikui svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirbą patyrę ir atsidavę pedagogai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
