Lietuvos įstatymai įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau dažnai kyla klausimų, kaip elgtis, kai tėvas nemoka vaikui išlaikymo arba kai vaiko poreikiai auga, o pajamos tampa nepakankamos. Svarbu suprasti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kai šeima gyvena santuokoje, vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tačiau nutraukiant santuoką tampa aktualu nustatyti ne tik sutuoktinio pareigą skirti išlaikymą vaikui, likusiam gyventi su kitu sutuoktiniu, tačiau ir tokio išlaikymo dydį, apibrėžiant jį konkrečia pinigų suma. Pažymėtina, kad vaiko alimentai gali būti priteisiami ir ne santuokos nutraukimo procese, t. y. tėvams esant nesusituokus ar neišsiskyrus.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis kriterijus, nustatant būtiniems vaiko poreikiams patenkinti skiriamo išlaikymo dydį, pripažintinas pusės valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis. Svarbu pabrėžti, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl būtina įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui bei kultūriniam ugdymui.
| Kriterijus | Reikšmė |
|---|---|
| Minimalus orientacinis dydis | 0,5 MMA vienam vaikui |
| Išlaikymo terminas | Iki pilnametystės (išimtiniais atvejais - iki 24 m.) |
| Įsiskolinimo išieškojimas | Už laikotarpį iki 3 metų |
Kalbant apie mamos teisę prisiteisti išlaikymą, svarbu atskirti tėvų pareigą išlaikyti vaikus nuo vaikų pareigos išlaikyti tėvus. Pagal LR civilinio kodekso nuostatas, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninio pobūdžio ir negali būti perleista kitiems. M. Kelmelio aiškinimu, nepilnametis vaikas negali pats prisiteisti išlaikymo - tą už jį turi padaryti įstatyminis atstovas.
Vis tik, jeigu kalbame apie tėvų ir pilnamečių vaikų santykius, įstatymai numato tam tikras teises į abipusę paramą. Visgi, kai kyla klausimas, ar neįgali mama gali prisiteisti alimentus iš vaikų, būtina įvertinti konkrečias aplinkybes: vaikų turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir galimybę patiems išlaikyti save. Teisinėje praktikoje tokie ieškiniai dažniausiai nagrinėjami, kai tėvams yra būtina materialinė parama dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių.
Šiuo metu paslauga „Alimentai internetu“ leidžia viską tvarkyti nuotoliniu būdu, negaištant laiko vykimams į advokatų kontoras. Siekdami palengvinti darbą, sukūrėme anketas, kurios padės greitai ir patikimai paruošti procesinius dokumentus teismui Jums neišėjus iš namų be jokio valandinio užmokesčio.

Jeigu vaiko tėvas ilgą laiką neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, tuomet kartu su nustatytu iki pilnametystės mokamu vaiko išlaikymu galima prašyti teismo priteisti vaikui išlaikymo įsiskolinimą, kuris negali būti didesnis už trejus metus. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje teisės aktai numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vieno iš tėvų ieškinį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar išaugo vaiko poreikiai.