Ar gali vaiko brolis būti krikštatėviu? Atsakymai į svarbiausius klausimus

Krikštas yra vienas iš svarbiausių krikščioniškojo gyvenimo pamatų, įjungiantis žmogų į Bažnyčią ir suteikiantis teisę naudotis kitais sakramentais. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius klausimus, susijusius su krikšto sakramentu, krikšto tėvų vaidmeniu ir reikalavimais jiems. Atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad padėtume geriau suprasti šį svarbų įvykį.

Vaiko krikštas: pagrindiniai aspektai

Kūdikėlio krikštas yra svarbus įvykis šeimai, tačiau jam reikia tinkamai pasiruošti. Aptarkime, kokie dokumentai reikalingi ir kaip turėtų vykti pasirengimas.

Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį?

Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę.

Kur reikėtų krikštyti?

Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija. Tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas”. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.

Kiek krikšto tėvų reikia?

Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.

Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros... Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.

Ar nesusituokę tėvai gali krikštyti kūdikį?

Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.

Suaugusiųjų Krikštas

Suaugusiųjų krikštas reikalauja rimto pasirengimo ir įsigilinimo į tikėjimo tiesas.

Kaip pasiruošti suaugusiųjų krikštui?

Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla. Programa tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėn., kartą per savaitę vakarais.

Krikšto Tėvai: Kas Gali Jais Būti?

Krikšto tėvai atlieka svarbų vaidmenį vaiko dvasiniame gyvenime. Aptarkime, kas gali būti krikšto tėvais ir kokie yra reikalavimai jiems.

Kas gali būti krikšto tėvais?

Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu.

Kokie reikalavimai keliami krikšto tėvams?

Pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai, ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių. Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus.

Tačiau Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas - krikšto liudininkas. Ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Mat Krikštas nėra vien trumpalaikė apeiga, o krikštatėvis - tik statistinė figūra ar kokia nors apeigų puošmena. Krikštatėviai, sutikdami eiti šias pareigas, sykiu prisiima ir gana rimtus įsipareigojimus, pvz., rūpintis, kad jo krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai, padėti kūdikiui tapti geru kataliku ir tuo rūpinantis pagelbėti tėvams.

Ar gali būti krikšto tėvais seneliai?

Taip, seneliai gali būti krikšto tėvais. Krikštatėviais turėtų būti ne jaunesni nei 16 metų, priėmę Sutvirtinimo Sakramentą, gyvenantys santuokoje arba dar nesukūrę šeimos žmonės.

Ar gali būti krikšto tėvais brolis ir sesuo?

Taip, brolis ir sesuo gali būti krikšto tėvais, jei atitinka visus kitus reikalavimus. Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai - Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima - tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).

Ar gali būti krikštatėviu vaiko brolis?

Atsakant į pagrindinį klausimą - taip, vaiko brolis gali būti krikštatėviu, jei atitinka visus aukščiau išvardintus reikalavimus. Amžius, priimti sakramentai ir gyvenimas pagal Bažnyčios mokymą yra pagrindiniai kriterijai.

Ar gali būti krikšto mama besilaukianti moteris?

Taip, nėra jokių apribojimų dėl nėštumo krikšto mamai. Jei jos savijauta gera ir nėštumas lengvas, tikrai gali būti krikšto mama.

Ar gali būti tik viena krikšto mama arba tik krikšto tėtis?

Taip, nėra apribojimų dėl krikšto tėvų skaičiaus, gali būti ir vienas krikšto tėvelis ar tik krikšto mamytė. Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu.

Krikštas Kitų Konfesijų Bažnyčiose

Krikštas, suteiktas kitose krikščioniškose bažnyčiose, gali būti pripažįstamas ir katalikų bažnyčioje, tačiau būtina atsižvelgti į tam tikrus niuansus.

Ar galioja krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje?

Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga.

Vaiko Krikštijimo Procedūra

Krikšto apeigos reikalauja vidinio pasirengimo ir suvokimo, ką tai reiškia tiek krikštijamajam, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams.

Kuo reikia pasirūpinti krikštijant vaikelį?

Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.

Krikšto Liudijimas

Krikšto liudijimas yra svarbus dokumentas, reikalingas norint priimti kitus sakramentus.

Kaip gauti krikšto liudijimą?

Krikšto liudijimo dokumentas gaunamas apsilankant savo Krikšto parapijoje, kur bus daromos atitinkamos žymos į Krikšto metrikacijos knygas, kad išduodamas toks pažymėjimas santuokai, žinant, jog anksčiau nebuvo toks išrašytas. Taip bus galima ateityje žinoti, jog šis pakrikštytasis Bažnyčios vaikas sudaro santuoką, o Santuokos sakramentą laiminsiantis kunigas bus užtikrintas, kad anksčiau šie pakrikštytieji nebuvo sudarę santuokos ar davę vienuolinių įžadų, ar priėmę Šventimų (kunigystės) sakramento.

Krikšto Esamė

Krikštas yra ne tik apeiga, bet ir įsipareigojimas gyventi pagal tikėjimą.

Kokia yra krikšto prasmė?

Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais. Krikštu mes tampame Dievo vaikais. Krikštyti kūdikį - tai išpažinti tikėjimą, pripažinti Jėzaus Kristaus veikimą pasaulyje.

Krikštatėvių Pareigos Ir Tradicijos

Mūsų tautos istorija rodo, jog geri krikštatėviai su krikštavaikiu būdavo neišskiriami ir džiaugsmo, ir liūdesio valandą. Juk krikštatėviai - dvasiniai krikštavaikio tėvai. Tačiau šiandieninėje Lietuvos visuomenėje krikštatėvio atsakomybę neretai išstumia išskirtinai materija.

Nuo pat mažų dienų tėvai pratino vaikus gerbti ir mylėti savo krikštatėvius, juos vadinti malonybiniais žodžiais - krikšto motinėlė, krikšto tėvelis. Retas krikštatėvis užmiršdavo savo pareigas, todėl rūpinosi krikštavaikiais ne tik kol maži, bet ir jiems augant. Žinoma, lankydamiesi pas krikštavaikius, kūmai duodavo jiems pinigų arba dovanų. Pavyzdžiui, XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje buvo paprotys per Velykas krikštavaikiams atbėgti pas krikštatėvius "kiaušiniauti", o mažiesiems krikštamotė nunešdavo kiaušinių ir dovanėlę. Vis dėlto svarbiausia buvo ne dovanos, bet dėmesys savo krikštavaikiams esminiais gyvenimo momentais, kuriuose privalėjo dalyvauti. Tarkime, vaiką pirmąkart nuvesti išpažinties, rengiantis Pirmajai komunijai ar vestuvėms (krikštamotė dažnai būdavo kviečiama į svočias, ir tai nepriimti buvo nemandagu). Ypač svarbi buvo krikštatėvių pagalba mirus mažam krikštavaikiui. Tada krikštamotė parūpindavo drabužėlius, o krikštatėvis - karstelį. Taigi geri krikštatėviai su krikštavaikiu būdavo ir džiaugsmo, ir liūdesio valandą. Visa kaimo bendruomenė siekė susigiminiuoti, dėl to į krikštynas kvietė vieni kitus. Retas žmogus neturėjo krikštavaikių. Tai rodo kaimo žmonių rūpinimąsi vieni kitais, kad niekas neliktų beglobis. Išlikę liaudies papročiai byloja, kaip išaukštinami krikštatėviai.

Šiandien net ir be specialių tyrimų galima pastebėti, jog daugelis žmonių ir dabar tebemano, jog krikšto tėvų pareiga yra nepamiršti krikšto vaikų. Tačiau dažniausiai tas nepamiršimas suprantamas ir išreiškiamas vien dovanų teikimais. O tikrasis tradicinis krikštatėvių vaidmuo mūsų modernioje visuomenėje lieka kažkur toli… Susidaro įspūdis, jog liko mažai krikštatėvių, kurie stengiasi auklėti krikštavaikius krikščioniškai, o nelaimei atsitikus yra pasiryžę juos ir užauginti. Dažniausiai krikšto tėvai nesikiša į vaikų auklėjimą. Šis reikalas paliekamas tikriesiems tėvams.

Psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė patvirtino, jog krikštatėvis turėtų būti suvokiamas it pakaitinis tėvas. Tokia nuo seno išlikusi tradicinė samprata. Jei tikriesiems krikštavaikio tėvams nutikdavo nelaimė, juos pakeisdavo krikštatėviai, kaip savą vaiką užaugindavę krikštavaikį ir parengdavę jį savarankiškam gyvenimui. "Taigi esminė krikštatėvio pareiga - atsakomybė", - apibendrino Aušra Griškonytė, beje, neslėpdama nusivylimo, kad ne vienam šių dienų krikštatėviui dovanos krikštavaikiui tarsi tapo atsakomybės pakaitalu. "Žmonės nebemoka, nebesugeba būti dvasiškai atsakingi, tad šią spragą užkiša materija. Be jokios abejonės, vien dovanos reiškia netikrąją atsakomybę. Tokia ne vien mano, bet ir daugelio mano kolegų nuomonė. Reikėtų atsigręžti, sugrįžti ne vien prie krikščioniškųjų, bet apskritai prie bendražmogiškųjų vertybių.

tags: #ar #gali #krikstyti #vaika #vaiko #brolis

• Vaikų požiūris į aktorystę
• Paterų kaimo istorija
• ką daryti po nesėkmingo IVF
• Meškauogės ir nėštumas: ką reikia žinoti
• Trombocitų normos nėštumo metu