Ar radiacija sukelia apsigimimus?
Terminas „radiacija“ dažnai vartojamas kalbant apie jonizuojančiąją spinduliuotę, nors radiacinės saugos specialistai šiuos terminus skiria. Jonizuojančioji spinduliuotė - tai elektromagnetinių bangų arba elementariųjų dalelių srautas, kuris jonizuoja medžiagos atomus ir molekules, paverčia juos jonais. Žinomiausi jonizuojančiosios spinduliuotės tipai yra rentgeno spinduliuotė, alfa (α) spinduliuotė (helio branduoliai), beta (β) spinduliuotė (elektronų srautas) ir gama (γ) spinduliuotė (aukštos energijos elektromagnetinė spinduliuotė). Alfa dalelių srautas yra silpnas ir nekelia didelio pavojaus, tačiau beta ir gama spinduliuotė gali padaryti daug žalos organizmui.
Radiacijos matavimo vienetas SI sistemoje yra Sv/h (sivertai per valandą), matuojantis jonizuojančiojo spinduliavimo ekvivalentinę dozę. Dažniau naudojami mažesni vienetai - µSv/h (mikrosivertai per valandą). Anksčiau naudotas vienetas R/h (rentgenai per valandą) vis dar naudojamas kai kuriose šalyse. Radiacijos matavimo prietaisai - radiometrai, dažniausiai veikiantys su Geigerio-Miullerio vamzdeliu.
Gamtinis radiacijos fonas įvairiose Lietuvos vietose šiek tiek skiriasi, paprastai svyruoja nuo 0,05 iki 0,15 μSv/h. Jei fonas viršytų 0,3 μSv/h, reikėtų aiškintis jo priežastis, nes tai yra maksimali leidžiama radiacijos norma.
Černobylio atominės elektrinės avarija 1986 m. balandžio 26 d. į aplinką išleido didžiulį kiekį radioaktyvių medžiagų. Netrukus po sprogimo radiacijos dozė greta reaktoriaus siekė tūkstančius μSv/h. Radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršta didžiulė teritorija Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. 30 kilometrų spinduliu aplink elektrinę esanti teritorija buvo evakuota ir tapo netinkama gyventi. Net ir dabar radiacijos lygis Černobylio zonoje yra žymiai didesnis už normą: Pripetės mieste - 0,79 μSv/h, „Rudajame miške“ - 1,45 μSv/h, prie sprogusio reaktoriaus - 3,14 μSv/h.
Radiacija yra pavojinga, nes organizme sukelia laisvųjų radikalų susidarymą, kurie kenkia ląstelėms ir pažeidžia DNR. Esant didesnei apšvitai, organizmas negali atkurti pažeistų ląstelių, jos žūva. Tai gali sukelti kaulų čiulpų pažeidimus, sumažinti atsparumą infekcijoms, sutrikdyti organų veiklą ir net sukelti vėžį. Pažeidus DNR, gali sutrikti ląstelių dalijimasis, todėl gali atsirasti įvairių apsigimimų. Žala gali pasireikšti praėjus daugeliui metų po apšvitos.
Pirmieji spindulinės ligos simptomai gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, mieguistumas, sąmonės netekimas, o vėliau - kraujavimas ir infekcijos.
Biologinis radiacijos poveikis
Kosminė spinduliuotė, pasiekianti Žemę iš kosmoso, stiprėja kylant aukštyn. Skrendant lėktuvu 10 kilometrų aukštyje, radiacijos dozė gali būti 10 kartų didesnė nei ant žemės. Lėktuvo korpusas šiek tiek saugo, tačiau gama spinduliai yra skvarbūs. Matavimai skrydžio metu parodė, kad radiacijos vidurkis siekė 2,95 μSv/h, o didžiausia užfiksuota vertė - 3,88 μSv/h. Tai yra beveik trisdešimt kartų daugiau už įprastą radiacinį foną, o Černobylio evakuotoje zonoje vidutinė radiacija siekia 0,8-1,5 μSv/h. Ilgi skrydžiai lėktuvu kelia susirūpinimą dėl lakūnų sveikatos.
tags: #ar #gali #buti #apsigimimu #po #radiacijos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
