Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) nėštumo metu: tikslumas ir svarba
Ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas echoskopija, yra vienas iš pagrindinių ir neinvazinių metodų, plačiai naudojamas nėščiųjų sveikatos priežiūroje. Jis leidžia įvertinti vaisiaus raidą, augimą, būklę ir stebėti nėštumo eigą.
Echoskopijos rūšys ir jų taikymas
Echoskopija gali būti atliekama įvairiais būdais, priklausomai nuo nėštumo stadijos ir tyrimo tikslų:
- Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija: Šis metodas, kai daviklis įvedamas į nėščiosios makštį, paprastai atliekamas tik nėštumo pradžioje (iki 12 savaitės). Jis leidžia nuodugniai apžiūrėti gimdą, kiaušides, patvirtinti nėštumą gimdoje, įvertinti gemalinės pūslelės padėtį ir embriono vystymąsi, stebėti širdelės plakimą, matyti, kur prisitvirtino būsimoji placenta. Šiuo metodu geriau apžiūrimas gemalas, gimda ir jos priklausiniai.
- Transabdominalinė echoskopija: Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną. Vėlesniuose nėštumo etapuose, kai vaisius jau didesnis, atliekama būtent šiuo būdu.
- 2D echoskopija: Tai paprasčiausia ir daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai.
- 3D echoskopija: Šis tyrimas ypatingas tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis bei ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija. 3D ultragarso tyrimu yra aiškiai matomi realūs vaikelio veido bruožai, daromos 3D nuotraukos ir video įrašai.
- 4D echoskopija: 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda. Ši šiuolaikiška technologija leidžia tiksliau apžiūrėti vaisiaus anatomines struktūras, diagnozuoti įgimtus vaisiaus vystymosi sutrikimus. 4D ultragarso tyrimas yra visiškai saugus ir mamai, ir vaisiui.
- Doplerinis tyrimas: Tai atskira echoskopijos rūšis, kurios metu stebima tam tikros srities kraujotaka, pavyzdžiui, smegenų ar virkštelės kraujotaka.
Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad ultragarso bangų poveikis dar nėra iki galo ištirtas, todėl svarbu laikytis ALARA principo (angl. As Low As reasonably achievable), t. y. atlikti tyrimus tik tada, kai tam yra būtinybė.
Kada atliekama echoskopija nėštumo metu?
Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, ultragarsinis tyrimas nėštumo metu reikalingas bent du kartus:
- Pirmoji ultragarsinė patikra: Turėtų būti atlikta 11-13 nėštumo savaitę. Šio tyrimo metu vertinama vaisiaus anatomija, matuojamas sprando raukšlės storis (tai gali įspėti apie chromosomines ligas, pvz., Dauno ligą), tikslinamas vaisiaus dydis, galima pastebėti akivaizdžius apsigimimus, fiksuojamas širdelės darbas, vertinama placentos padėtis ir galūnių būklė. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, gali pakakti ir šio tyrimo.
- Antroji ultragarsinė patikra: Įprastai atliekama 18-20 nėštumo savaitę. Vaisius būna paaugęs, susiformavusi jo anatomija, todėl gydytojas gali pamatyti ir įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra matomų pakitimų. Vertinama placenta, vaisiaus dydis ir būklė (galima smulkiai apžiūrėti vaisiaus vidaus organus), judesiai, vandenų kiekis. Šiuo laiku dažniausiai galima nustatyti vaisiaus lytį ir tiksliau nustatyti gimdymo datą.
- Papildomi tyrimai: Gali būti atliekami vėlesniuose nėštumo etapuose (apie 30-32 savaitę) siekiant įvertinti vaisiaus augimą, bendrą jo būklę, placentos brandumo laipsnį, širdelės darbą. Taip pat papildomi tyrimai atliekami esant skundams (kraujavimas, skausmas pilve) ar turint rizikos veiksnių (pvz., ankstesni nesivystantys nėštumai).
Kai kurios moterys pageidauja turėti augančio mažylio atvaizdą ar net video įrašus, todėl gali rinktis dažnesnius 3D/4D echoskopijos tyrimus. Idealiausias laikas 3D/4D tyrimui yra tarp 24 ir 34 nėštumo savaičių, ypač apie 27-28 savaitę, kai kūdikio veido bruožai jau būna susiformavę, o jis dar turi pakankamai vietos judėti.
Tikslumas ir galimybės
Echoskopija yra gana tikslus tyrimas, tačiau ne 100 proc. patikimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad ultragarsas padeda nustatyti iki 60 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų, o kalbant apie rimtas ydas - iki 80 proc. Kai kurios būklės, pavyzdžiui, širdies ydos, gali būti sunkiai pastebimos ir diagnozuojamos tik apie 50 proc. atvejų iki gimdymo.
Nustatomas naujagimio svoris: Ultragarsu prognozuojamas naujagimio svoris pakankamai tiksliai. Naujagimių, kurių svoris būna per mažas, šiais laikais nedaug - dažniau jis būna per didelis.
Nustatomas naujagimio lytis: Vaisiaus lytis ultragarsinio tyrimo metu gali būti nustatoma jau nuo 11-os nėštumo savaitės, o vėlesniu laikotarpiu metodas itin efektyvus - 93-100 proc. tikslumu.
Nustatoma gimdymo data: Echoskopuojant į sistemą įvedama moters paskutinių mėnesinių data, tuomet atsižvelgiama į vaisiaus matmenis (galvutės, pilvuko, galūnių), išvedamas bendras rezultatas ir taip numatoma apytikslė gimdymo data. Taigi echoskopuojant nustatyta data yra tikslesnė nei apskaičiuotoji vien pagal kalendorių. Galima paklaida - plius minus septynios dienos, tačiau dažniausiai terminas nuspėjamas kelių dienų tikslumu.
Ultragarsinės įrangos tobulėjimas ir ekrane matomo vaizdo ryškumo didėjimas leidžia gydytojams anksti pastebėti tam tikrus nukrypimus nuo standartų. Tokiais atvejais gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti.
Kodėl sonogramos kartais neteisingai nustato kūdikio lytį?
Svarba ir saugumas
Echoskopija yra neinvazinis tyrimas, kurio metu nesklinda jonizuojanti, arba radioaktyvi, spinduliuotė. Nėra jokių įrodymų, kad ultragarso tyrimas būtų pavojingas vaisiui ar motinai. Tačiau, siekiant išvengti nereikalingo poveikio, rekomenduojama atlikti tyrimus tik tuomet, kai yra būtinybė.
3D/4D ultragarso tyrimas trunka apie 30-45 minutes ir nereikalauja specialaus pasiruošimo, nors valanda prieš tyrimą patartina lengvai pavalgyti, tuomet kūdikis galimai bus judresnis.
Nėštumo metu svarbu ne tik stebėti vaisiaus raidą, bet ir įvertinti mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides, gimdos kaklelį. Taip pat vertinamas placentos prisitvirtinimas.
Nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, jei įtariama, kad vaisius yra per mažas arba per didelis, ultragarsiniai tyrimai atliekami dažniau.
Gydytojų pagrindinė užduotis yra laiku pamatyti apsigimimus, ypač nesuderinamus su gyvybe, apie tai informuoti tėvus ir, prireikus, nukreipti pacientes tolimesniam ištyrimui.
Visų tipų echoskopijoms specialiai ruoštis nereikia - užtenka atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Nėščioji supažindinama su tyrimo eiga, o gydytojai skatina moteris užduoti klausimus ir stengiasi į juos išsamiai atsakyti.
Didžiuosiuose miestuose veikia specializuoti perinatologijos centrai, kuriuose ultragarsinius tyrimus atlieka ypač patyrę medikai. Nors oficialiai Lietuvoje pagal ministro įsakymą nėščiosioms priklauso tik vienas ultragarso tyrimas (18-20 nėštumo savaitę), paprastai šie tyrimai valstybinėse poliklinikose atliekami trys (apie 12-ą, 18-20 ir 30-32 nėštumo savaitę), ir to, jei nėra nusiskundimų, visiškai pakanka.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
