Alkoholio vartojimas ir vaiko paėmimas iš šeimos: Teisinė bazė, praktika ir vaiko teisės
Klausimas, ar alkoholio vartojimas gali lemti vaiko paėmimą iš šeimos, kelia daug diskusijų ir visuomenės susidomėjimo. Nors dažnai girdimos nuostatos apie „nulio promilių“ taisyklę, oficialūs teisės aktai apibrėžia situacijas kiek kitaip.
Alkoholio vartojimas ir vaiko saugumas: Teisinė bazė ir realybė
„Kiek man žinoma, Vilniuje galioja nuostata, kad tėvai, esantys su vaiku, negali būti išgėrę. Galioja vadinamoji nulio promilių nuostata“, - sakė R.Šalaševičiūtė. Tačiau Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskubo tokią informaciją paneigti. Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad alkotesteriu promilių niekas netikrina ir kaip grėsmė vertinamas akivaizdus asmens apsvaigimas.
„Akivaizdžiu apsvaigimu laikoma, kai asmenys negali rišliai kalbėti, negali pastovėti, koordinuotai judėti“. Taigi, viena ar dvi taurės vyno tokio poveikio nesukels.
„Alkoholio vartojimas prie vaikų nėra draudžiamas įstatymu ar poįstatyminiais aktais. Nulio promilių taisyklės nėra. Tačiau vertinant aplinkos saugumą vaikui atsižvelgiama, jei abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.“
Reikia pažymėti, kad vertinant, ar vaikui yra kilusi reali grėsmė, pildoma grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, kurioje akivaizdus abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų apsvaigimas nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų priskiriamas prie aukštos rizikos veiksnių.
Tačiau vieno aukštos rizikos veiksnio paprastai nepakanka, kad vaikui būtų nustatytas 2 grėsmės lygis (kai vaikas laikinai teismo sprendimu paimamas iš tėvų ir globėjų), išskyrus atvejus, kai kalbama apie kūdikius nuo gimimo iki trejų metų amžiaus. Jeigu abu kūdikio tėvai ar vienintelis iš tėvų yra akivaizdžiai apsvaigęs, manoma, kad mažyliui aplinka nėra saugi.
Paprastai laikomasi nuostatos, kad jeigu prie vaikų vartojamas alkoholis, turėtų būti bent vienas suaugęs asmuo, kuris jo nevartoja. Tai būtina tam, kad kas nors iš suaugusių asmenų galėtų pasirūpinti vaiku nelaimės atveju arba pastebėtų sveikatos sutrikimus, gebėtų iškviesti greitąją pagalbą.
Praktinė situacija ir ginčytini atvejai
Kaip atrodo praktika? Labai dažnai vaiko teisių apsaugos specialistai pranešimą apie galimą smurtą gauna iš policijos, kuri ir suteikia informaciją apie mažylio abiejų tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų blaivumą. Patys vaiko teisių apsaugos specialistai alkotesterių neturi ir blaivumo netikrina.
Visuomenėje pasipiktinimą sukėlė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaiko paėmimas iš šeimos. Perspėjame, kad šis vaizdo įrašas gali sukrėsti ir paveikti silpnesnių nervų skaitytojus. Šis vaizdo įrašas paplito po to, kai pasipiktinę internautai pradėjo masiškai juo dalintis. Vaizdo įraše matosi, kaip vaikas paimamas per prievartą, girdisi, kaip jis klykia ir šaukiasi pagalbos. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, ši situacija įvyko rugsėjo mėnesį.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vaiką nuo mamos atskiria vaiko teisių apsaugos specialistai ir kartu pasitelkia policiją. Užfiksuotame įraše galima matyti, kaip vaiko teisių darbuotoja bando paimti vaiką iš mamos, o vaikas verkia, nenorėdamas jos paleisti. „Mamyte“, - šaukia vaikas, kurį paima vaiko teisių darbuotoja. Policijos darbuotojas tramdo mamą. Fone girdisi tiek vaiko, tiek mamos rėksmai. Vaiko teisių darbuotoja paima vaiką ant rankų ir vedasi jį iš namų. „Aš mirsiu“, - sako vaikas. „Paleiskit!“ - šaukia berniukas. Vaizdo įraše vaiko teisių darbuotoja aiškina, kad vaikas turi būti perkeltas į neutralią aplinką. Vaikas išsigąsta, kad bus galimai vežamas pas tėtį, tačiau vaiko teisių apsaugos darbuotoja ramino, jog jį veš ne pas tėtį. „Jis išgyveno viską vaikas, jis viską papasakojo“, - kalba kita moteris ir galimai sako apie vaiko tėtį. „Prie vaiko šitaip negalima kalbėti“, - atsako vaiko teisių darbuotoja. „Man bus viskas“, - šaukia vaikas. Policija reikalavo, kad mama paleistų vaiką, tačiau vaizdo įraše ji atsisakė tą padaryti tol, kol nesužinos, kur vaikas bus vežamas. „Neareštuok mamos“, - rėkia mažametis. „Neareštuoju“, - atsako darbuotojai.
Emocijų paleidimo metodas. Kokią misiją atlieka emocijos?
Gyventojai pasipiktinę ir laukia atsakymų. Šis vaizdo įrašas paplito it virusas ir sulaukė daug gyventojų neigiamų reakcijų. „O siaube! Koks smurtas prieš mažametį, kokia emocinė ,psichologinė trauma, o jaunos pareigūnės smurtas prieš bejėgę moterį perteklinis. Verta susidomėti aukštesnėms VRS instancijoms, iš kur pas pareigūnę toks žiaurumas“, - piktinosi gyventoja. „Žiauru. Mažą vaiką sutraumavo visam gyvenimui. Kur vaiko teisės, kodėl neatsižvelgta į vaiko norą būti su mama?“ - svarstė dar viena moteris. „Mes patys kalti, kad Vaiko teisės šitaip elgiasi, nes tai mes neišeiname į gatves, po tarnybos langais išreikšti, kokia yra visuomenės nuomonė apie tokį tarnybos elgesį“, - rašė kitas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tvirtina, kad šeimai pagalba suteikiama jau kurį laiką. „Dėl grėsmės, kilusios vaiko saugumui, teko priimti sprendimą perkelti jį į saugią aplinką. Svarbu paminėti, jog šiuo metu vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su jam artimiausiais žmonėmis, vaikui ir šeimai yra teikiama visa reikalinga specialistų pagalba. Šioje konkrečioje situacijoje 2022 m. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, dėl kurio teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ikiteisminių tyrimų medžiagą, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo tvarką su mama. Reikėtų paminėti, kad mama su vaiku jau kurį laiką slapstėsi, ėmėsi visų veiksmų, kad vaikas nebūtų sugrąžintas tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Per tą laikotarpį vaikui nebuvo sudarytos sąlygos lankyti ugdymo įstaigos, gyventi įprastą socialinį gyvenimą, bendrauti su kitais artimaisiais. Tad 2023 m. rugsėjo mėnesį teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams“, - rašoma vaiko teisių atsakyme. I. Skuodienė komentuoja, kad vaikas turėjo būti perkeltas į neutralią aplinką, tačiau tai sudėtinga padaryti, nes, anot vaiko teisių tarnybos direktorės, neretai vaiko artimieji daro vaikui įtangą ir nesistengia jo nuraminti, o kaip tik priešinasi ir aštrina situaciją.
„Šiuo atveju buvo prašoma mamos nuraminti vaiką, bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais komunikuojant su vaiku ir aiškinant jam, kodėl jam reikia laikinai išsiskirti su mama, kur jis važiuos, kas pasirūpins jo gerove, kol bus vertinama šeimos situacija ir priimami kiti sprendimai. Siekiame, kad tokie atvejai, kurie praktikoje yra ypatingai reti, nesikartotų. Šiuo atveju vaiko paėmimo iš šeimos procesas, kuriame su vaiko teisių gynėjais kartu dalyvavo ir policijos pareigūnai bei medikai, vyko šių metų rugsėjo mėnesį ir truko ilgesnį laiką nei visuomenei išplatintame vaizdo įraše, kuriame parodyta tik jautriausia jo dalis, neaprėpianti platesnio konteksto“, - teigia I. Skuodienė. Atsakyme apgailestaujama, kad išplatintas vaizdo įrašas daug kam sukėlė neigiamų emocijų bei pridėta, kad vaiko teisių gynėjai kreipėsi į policiją. „Vaiko teisių gynėjai visuomet stengiasi vadovautis Tarnybos vertybėmis, kurios pabrėžia vaiko balso, bendradarbiavimo, darbuotojų profesionalumo bei veiklos skaidrumo svarbą, todėl esame atviri prieš visuomenę ir pasiruošę prisiimti atsakomybę už kiekvieną situaciją, kurioje atsiduria ne tik individualus vaiko teisių gynėjas, bet ir visa Tarnyba. Tad dėl šio atvejo Tarnyboje šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai“, - tvirtina I. Skuodienė.
Su situacija susipažinęs pareigūnas komentavo, kad kadangi mama su vaiku slapstėsi, tai berniukas, kuris šiaip jau turėjo būti trečios klasės mokinys, nė nelankė mokyklos. „Kiek teko girdėti, mama veikė manipuliatyviai, vaiką nuteikinėjo prieš tėtį, prieš tėvą daug ikiteisminių, kad tėvas atseit skriaudžia, bet jie nepasitvirtindavo“, - pasakojo pareigūnas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pradės tyrimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė, kad pirmadienį sulaukė politikų laiškų su vaizdo įrašu. „Pradėsime tyrimą ir išsiaiškinsime, kas buvo ir kodėl. Visuomet vaiko paėmimas nėra švelnus. Vaikas tikrai nesėdi ir nelaukia, kol ateis jį ir paims. Kodėl taip reikėjo, kodėl policija dalyvavo ir kas įvykę. Labai sunku tik komentuoti iš vaizdo įrašo“, - komentavo E. Žiobienė.
Vaiko teisės ir tėvų atsakomybė
Jūs ir jūsų tėvai turite teisę gyventi kartu. Ši teisė yra saugoma žmogaus teisės, vadinamos teise į šeimos gyvenimo gerbimą. Jei valstybės institucijos nuspręstų jus atskirti nuo šeimos, toks sprendimas turi turėti labai rimtų priežasčių ir jos turi atsižvelgti į keletą svarbių aspektų.
Suaugę dažnai bijo termino „vaiko teisės“, nes dauguma jas įsivaizduoja kaip vaiko teisę elgtis taip, kaip jis sumano. Iš tiesų, sąvoka „vaiko teisės“ apima bendražmogiškas teises, kurias galima apibendrinti labai paprastai: tai vaiko teisė, kad su juo būtų elgiamasi pagarbiai. Suaugusiems vaiko teises nėra paprasta pripažinti: turėdami daugiau galios, patirties, jie jaučiasi pranašesni už vaikus ir dažnai „diktuoja savo sąlygas“ net nebandydami įsiklausyti į vaiką. Netgi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytos teisės ne visada buvo vienodai taikomos vaikams ir suaugusiesiems.
Gali būti labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo tėvystė, gerbianti vaiko teises, o ypač - kaip turi atrodyti drausmė be mušimo ir šaukimo, ypač jei trūksta žinių apie vaiko raidą.
Pagrindinės vaiko teisės, kurios turi būti užtikrintos, yra šios:
- Vaikai nėra tėvų nuosavybė. Žmogaus teisių principai užtikrina, kad nė vienas asmuo negali būti kito asmens nuosavybė.
- Vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo fizinio ir psichologinio smurto. Smurto naudojimas negali būti pateisinamas jokia priežastimi.
- Vaikai turi teisę išsakyti savo nuomonę ir turėti savo pažiūras. Pripažindami vaikų teisę išsakyti savo nuomonę, mes negalime primesti vaikams savo valios, neatsižvelgdami į jų požiūrį.
- Vaikas turi teisę į orumą. Pripažindami vaiko teisę į orumą, mes negalime jų gėdyti arba žeminti. Tai reiškia, kad tėvai turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką jų žodžiai ir poelgiai turi vaiko pasitikėjimo savimi vystymuisi.
Iš esmės jeigu yra nustatyta vaiko kilmė iš abiejų tėvų, jie tėvų valdžia naudojasi kartu, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra (ne)susituokę, sudarę civilinę partnerystę, gyvena skyrium ar yra nutraukę santuoką. Pradėję gyventi skyrium, tėvai ir toliau privalo kartu priimti bet kokius svarbius sprendimus dėl vaiko gyvenimo. Pavesti tėvų valdžia naudotis tik vienam iš tėvų teismas gali tik tada, kai tai atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju tas iš tėvų, kuriam priskirta tėvų valdžia, sprendimus dėl vaiko priima vienas. Tačiau kitas iš tėvų vis tiek išlaiko teisę būti informuojamas apie vaiko išlaikymą bei auklėjimą ir išlaiko teisę tai stebėti. Jis taip pat turi teisę bendrauti ir gyventi su vaiku - išimtys taikomos tik dėl rimtų priežasčių. Jeigu tėvų valdžios netekęs vienas iš tėvų mano, kad kitas iš tėvų naudojasi tėvų valdžia pažeisdamas vaiko interesus, jis gali šiuo klausimu kreiptis į kompetentingą teismą, kad šis išspręstų ginčą. Vaiko teisės palaikyti ryšį su savo aukštutinės linijos giminaičiais: šios teisės gali būti nepaisoma tik tada, kai tai atitinka vaiko interesus.
„Svarbu suprasti, kad vaikas myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem. Jam ypač skaudu, net jeigu to neparodo, kai vienas iš tėvų apie kitą kalba nepagarbiai, jį menkina. Taip kompensuodami savo nuoskaudas ir ambicijas, tėvai žaloja vaiką emociškai - vaikas tapatinasi su abiem tėvais, tad kritika vienam iš jų tarsi sumenkina dalį vaiko asmenybės.“
„Vienas iš svarbių dalykų, suteiksiantis vaikui aiškumo, o kartu ir ramybės bei saugumo - jeigu skyrium gyvenantys tėvai turės vienodas nuostatas vaiko auklėjimo, lavinimo, sveikatos ar kitais svarbiais klausimais, abiejų tėvų namuose taisyklės bus panašios. Taip vaikas išvengs vidinės sumaišties. Visais vaiką liečiančiais klausimais tėvams svarbu pirmiausia sutarti tarpusavyje.“
Vaikų atstūmimas skyrybų procese: skaudi realybė
Skyrybų metu keršto įrankiu gali tapti vaikai - itin skaudūs tie atvejai, kai vaikai nuteikinėjami prieš mamą ar tėtį, kai jiems neleidžiama bendrauti. Su savo vyru Emilija (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) išsiskyrė prieš aštuonerius metus. Kaip sako ji, tuomet buvo nuspręsta, kad vaikas pusę laiko gyvens su tėčiu, pusę - su mama, o kaip gyvenamoji vieta priskirti Emilijos namai. „Vaikas kartojo, kad jam penkeri, bet jis pats gali priimti sprendimus. Jis atkartodavo suaugusiųjų frazes. Emilijos teigimu, vaiko tėtis ją kaltino nepagrįstais dalykais, pavyzdžiui, smurtu prieš vaiką. „Vaikui paskyrė psichologinę psichiatrinę ekspertizę, ar vaikas nemeluoja, nefantazuoja, ar nėra poveikio. Anot jos, ekspertai tuomet konstatavo, kad vaikui daromas poveikis ir stiprinamos neigiamos nuomonės mamos atžvilgiu. „Prašau vaiko tėčio, kad leistų man su vaiku kavinėje pabendrauti ar kur nors, o jis man atrašo, kad kalbinčiau vaiką - atvažiuočiau ir viskas. Bet atvažiuoji pas vaiką, o vaikas sako „ne“. Bet vaikas negali spręsti, o aš pastatyta į tokią padėtį - kadangi vaiko tėvas su manimi nesitaria, aš priversta klausti vaiko. Mama pasakoja, kad bendravimas su vaiku nevyksta, tik kartais pavyksta pasikalbėti telefonu. „Nėra taip, kad būtų laisvas bendravimas. (...) Man tai labai skaudu. (...) Ekspertų išvados buvo tokios, kad vaikas su tėvu, kaip du draugai, sudarė sąjungą prieš mamą. Todėl jis negali objektyviai išsakyti sprendimų ir nuomonės apie mamą, nes jis susitapatinęs su tėvu, mato, kaip neigiamai kalba apie mane.
Atstūmimą patyrę tėvai įkūrė asociaciją „Lygiavertė tėvystė“. Kaip pasakoja jos steigėjas Ramūnas Kvietkauskas, per maždaug dvejus metus į asociaciją kreipėsi apie 200 tėvų. Vis dėlto, teigia jis, atstūmimą patyrusių tėvų skaičius daug didesnis - jo vertinimu, remiantis užsienio tyrimais, Lietuvoje turėtų būti maždaug 5 tūkst. Pasak R. Kvietkausko, nors atstūmimą patiria tiek tėčiai, tiek mamos, dažniau nukenčia vyrai: „Dėl įsigalėjusių stereotipų vyrai linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl bet kokios problemos. Besijausdami silpni ir negebantys patys susitvarkyti, tėčiai atsiriboja ir bando užsimiršti.“ „Dalis tokių tėčių yra tie, kurie negalėjo prižiūrėti savo vaikų, vaikai buvo nuteikti prieš tėvus ir šie negalėjo su tuo kovoti (...). Žvelgiant iš šono, tada jie priskiriami prie dingusių ir neauginusių vaikų tėčių kategorijos“, - teigia R.
Pasak R. Kvietkausko, nuteikinėjant vaiką, naudojamos įvairios strategijos - tam, kad vaikas nenorėtų susitikti su tėčiu ar mama, jam pasiūloma įdomesnė veikla. „Daugiau nei pusė santuokų baigiasi skyrybomis, o beveik visose santuokose yra vaikų - atvejų, kai sugebėtų išsiskirti gražiuoju ir nusistatyti bendravimo tvarką bei jos laikytųsi, procentaliai nebus daug.“ Kontrolierės teigimu, skyrybos paprastai įvyksta dėl kokių nors tarpusavio nesutarimų, todėl tikėtina, kad ir po skyrybų ar jų metu buvę partneriai jaučia neapykantą ar nori kerštauti. Vis dėlto ir tais atvejais, kai tėvai skiriasi gana lengvai, vaikui būna nelengva: „Vaikas vis tiek yra žinutės nešėjas, ypač kol išmoksta nepasakoti vienam apie kitą net ir gero. Vaikas patiria lojalumo klausimą, kaip neįskaudinti mamos ar tėčio, kaip nepapasakoti ar per daug nepasidžiaugti, kad pas kitą buvo geriau. Visais kitais atvejais vaikui tai yra psichologinė žala, nes jam tenka laviruoti arba manipuliuoti. Atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, nes vaikas taip pat savo santykius formuos - galbūt ir nepasitikės, bijos santuokos ir savų vaikų.“
„Gali būti, kad vaikas visada girdėjo neigiamą kontekstą apie mamą ar tėtį, bet visada reikia pasiruošti susitikimui. (...) Santykis labai priklauso nuo to, kaip žmonės pasiruošia tam susitikimui, kiek pastangų įdeda.“ Anot R. Kvietkausko, argumentų, kodėl tėvai neleidžia vaikams susitikti su tėčiu ar mama, būna įvairių. Pavyzdžiui, sakoma, kad tėtis pavojingas, neatliepia vaiko poreikių. „Tai toks kaip atominis ginklas, jis yra be galo stiprus, bet pasitvirtina labai retais atvejais. Nežinau, kiek sąmoningai mamos mano, kad tėčiai tvirkins vaiką, kiek jos tai sukuria, bet tai gana dažnas argumentas.“
Kaip aiškina R. Kvietkauskas, prieš mamą ar tėtį nuteikti vaikai paprastai vengia ne tik tėvo, bet ir visos giminės. Pasak pašnekovo, prieš vieną iš tėvų nuteiktas vaikas patiria tokią žalą, kokia būdinga įvairų smurtą patyrusiems vaikams. „Tokie vaikai dažniau nebaigia mokyklos arba universiteto, mokosi prastesniais pažymiais, dažniau serga psichologinėmis, psichiatrinėmis ligomis, dažniau vartoja narkotikus, alkoholį. Jis kritikuoja, kad atstūmimą patiriantys tėvai ir šeimos nesulaukia realios pagalbos. Tokiais atvejais įsitraukia vaiko teisių gynėjai ir, pasikalbėję su tėvais, išklausę vaiko nuomonę, ieško vaikui geriausio sprendimo, inicijuoja pagalbą šeimai. Kviečiame prioritetą visada teikti ne asmeniniams tikslams, o vaiko geriausiems interesams.“
Vaiko paėmimo procesas ir pagalba šeimai
Atskyrimas nuo jūsų šeimos reiškia, kad šiuo metu jūs negalite gyventi su tėvais. Tai reiškia, kad atsakingos institucijos turi nuspręsti dėl jūsų globos kitoje aplinkoje. Šiuo atveju jumis rūpinsis teisėtas globėjas arba globojanti šeima. Jūs taip pat galite būti įkurdinti specializuotoje vaikų globos įstaigoje.
Nors jūs esate atskirti nuo savo šeimos ir gyvenate kitur, vietos institucijos dirbs su tėvais ir bandys išspręsti priežastis, dėl kurių buvote atskirti. Atsakingos institucijos gali padėti tėvams įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mokydami juos ar teikdamos socialinę ir kitokią pagalbą. Tai daroma siekiant paskatinti jūsų grįžimą į šeimą. Esant atskirtam nuo savo šeimos, galite gyventi kartu su savo globėju ar vaikų globos įstaigoje.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra valstybės institucija, kurios užduotis - apsaugoti vaiko geriausius interesus ir spręsti ginčus tarp jūsų ir rūpintojų. Faktas, kad jūs esate atskirtas nuo savo šeimos, nereiškia, kad jūsų santykiai su šeima baigėsi. Jei aplinkybės gali būti ištaisytos nepaėmus jūsų iš šeimos, tai reikėtų išbandyti pirmiausia. Tai netaikoma tais atvejais, kai esate sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir laisvės atėmimo bausmės atveju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
