Apvaisinimas Donoro Sperma: Galimybė, Iššūkiai ir Viltis

Link tėvystės veda tiek daug skirtingų kelių - nuo apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) iki surogatinės motinystės. Dar vienas tėvystės būdų - susilaukti vaiko panaudojant donoro spermą. Ši procedūra daugeliui atrodo neįprasta, neaiški, gal net nejaukiai skambanti, tačiau daugeliui šeimų ji tampa vienintele galimybe susilaukti vaiko. Medicinos pažanga šiandien leidžia saugiai ir atsakingai pasinaudoti donorine sperma, tačiau prieš priimant sprendimą svarbu žinoti ne tik medicininius, bet ir teisinius, emocinius bei etinius aspektus.

Kas yra spermos donorystė ir kam ji skirta?

Spermos donorystė - tai medicininė pagalbinio apvaisinimo forma, kai sveikas vyras savanoriškai paaukoja savo spermą, kad ji būtų naudojama kitų asmenų ar porų vaisingumo gydymui. Tai viena iš galimybių susilaukti biologinio vaiko tais atvejais, kai natūralus pastojimas neįmanomas arba susijęs su didelėmis medicininėmis rizikomis. Donorystė vykdoma tik per licencijuotas vaisingumo klinikas ar spermos bankus, laikantis griežtų medicininių, teisinių ir etinių reikalavimų. Donoro sperma surenkama, ištiriama, užšaldoma ir laikoma specialiomis sąlygomis iki panaudojimo.

Statistika rodo, kad su vaisingumo problemomis susiduria maždaug 15-20 % porų, tai yra kas šešta pora. Beveik pusę visų šių atvejų nulemia vyro vaisingumo sutrikimai. Šie skaičiai primena, kiek daug šeimų mūsų šalyje susiduria su iššūkiais, kai svajonė apie vaikus tampa nepasiekiama be papildomos pagalbos. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo 1973 iki 2018 m. vyrų spermos koncentracija pasauliniu mastu sumažėjo daugiau nei 51 %, o bendras spermatozoidų skaičius - net 62 %. Mokslininkai perspėja - jei tendencija nesikeis, po kelių dešimtmečių natūralus moters apvaisinimas daugeliui vyrų taps sudėtingas. Todėl spermos donorystė tampa ne tik medicinine, bet ir socialine būtinybe.

Kada naudojama donorinė sperma?

Donorinė sperma gali būti naudojama įvairiose situacijose:

• poroms, susiduriančioms su vyro nevaisingumu (pavyzdžiui, kai spermos kokybė labai prasta arba jos visai nėra);
• kai vyras turi genetinę ligą, kurią gali perduoti palikuonims;
• moterims, neturinčioms partnerio, bet norinčioms susilaukti vaiko;
• tos pačios lyties moterų poroms;
• po onkologinių ligų gydymo, kai vyro vaisingumas negrįžtamai sutrikęs.

Kartais donorų lytinės ląstelės tampa išeitimi šeimoms, kuriose egzistuoja paveldimų genetinių ligų rizika - siekiant išvengti jų perdavimo vaikui, pasirenkama donoro sperma. Kai kuriais atvejais donorystė tampa vienintele realia galimybe patirti nėštumą ir gimdyti vaiką.

Spermos donoro atranka ir reikalavimai

Spermos donoru gali tapti tik sveikas vyras, atitinkantis griežtus medicininius ir teisinius reikalavimus. Atrankos procesas yra kruopštus ir daugiapakopis, nes pagrindinis tikslas - užtikrinti būsimo vaiko ir motinos saugumą bei sumažinti bet kokią sveikatos riziką.

Pagrindiniai reikalavimai donorams

Norint tapti spermos donoru, pirmiausia svarbu atitikti kelis pagrindinius kriterijus:

• būti 18-35 metų amžiaus;
• nerūkyti;
• nevartoti narkotinių medžiagų;
• nepiktnaudžiauti alkoholiu;
• turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą;
• tinkamą kūno masės indeksą;
• būti ne žemesniu nei 178 cm ūgio.

Atrankos procesas ir tyrimai

Pirmasis žingsnis - detali anketa ir pokalbis su gydytoju. Kandidatas pateikia informaciją apie savo sveikatos istoriją, šeimos ligų istoriją (iki kelių kartų atgal), gyvenimo būdą, žalingus įpročius, psichikos sveikatos būklę. Šiame etape vertinama, ar nėra paveldimų ligų rizikos, taip pat ar kandidatas supranta donorystės procesą ir galimas pasekmes.

Donorams atliekami genetiniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar jie nėra tam tikrų paveldimų ligų nešiotojai. Tai gali būti cistinė fibrozė, spinalinė raumenų atrofija, chromosominiai sutrikimai, kitos dažnos genetinės mutacijos. Jeigu nustatoma reikšminga genetinė rizika, kandidatas donorystei netinka. Privalomi laboratoriniai tyrimai apima infekcinių ligų patikrą. Paprastai tikrinama dėl ŽIV, hepatito B ir C, sifilio, kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų. Be to, dalis klinikų taiko papildomą karantinavimo laikotarpį - sperma užšaldoma ir pakartotiniai tyrimai atliekami po kelių mėnesių, kad būtų visiškai atmesta infekcijų perdavimo rizika.

Atliekamas išsamus spermos tyrimas (spermograma), vertinant spermatozoidų kiekį, judrumą, morfologiją (formą), gyvybingumą. Tik aukštos kokybės sperma yra tinkama donorystei. Deja, didelė dalis norinčiųjų tapti donorais yra netinkami. Apie pusė paimtų spermų netinka dėl prastos kokybės - jose nėra judėjimo, nėra pakankamo spermatozoidų kiekio. Su tokia problema susiduria net dvidešimtmečiai. „Šie rezultatai kelia nerimą ir dar kartą patvirtina, kad vyrų vaisingumo klausimai šiandien yra rimtas iššūkis“, - pabrėžia specialistė. Kai kuriose klinikose atliekamas ir psichologinis pokalbis. Vertinama, ar kandidatas supranta donorystės esmę, ar yra pasirengęs galimai biologinių vaikų atsiradimo faktui, ar sprendimas nėra impulsyvus.

Pasiruošimas procedūrai

Svarbus ir pasiruošimas - prieš procedūrą vyras turi bent 2-3 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių. „Pasitaiko, kad vyrai ateina turėję santykius tą pačią dieną, o tada išgirsta, kad jų spermograma - labai prasta. Jie išsigąsta, pasimeta, bet realybė tokia, kad tokiu atveju spermatozoidai tiesiog nespėjo atsistatyti“, - aiškina Kristina Mateikienė. Kita vertus, ilgesnis nei savaitės susilaikymas taip pat nepageidautinas, nes tuomet irgi prastėja spermos kokybė. Prieš procedūrą taip pat rekomenduojama bent savaitę visiškai nevartoti alkoholio.

Donorystės anonimiškumas ir donoro trūkumas Lietuvoje

Spermos donorystė Lietuvoje - visiškai anonimiška. Tai reiškia, kad nei pora, kuri naudojasi donoro sperma, nei pats donoras negali sužinoti vienas apie kitą jokios asmeninės informacijos. Suteikiama tik bendra informacija: donoro ūgis, svoris, plaukų ir akių spalva, kraujo grupė, išsilavinimas, netgi pomėgiai. Susitikti ar gauti donoro nuotraukų taip pat negalima. Recipientai negali susitikti su donore/-u, pamatyti jos/jo nuotraukos ar gauti apie ją/jį asmeninės informacijos.

Užsienio šalyse spermos donorai lytinių ląstelių bankų administracijai palieka savo kontaktinius duomenis, tad teoriškai tiek motina, tiek ir vaikas ateityje turi galimybę palaikyti ryšį su vaiko biologiniu tėvu. Kai kurių užsienio šalių teisės aktuose nustatyta, kad donorystės būdu pradėtas vaikas gauna prieigą prie donoro kontaktinių duomenų tik sulaukęs 16 metų. Prieš priimant sprendimą svarbu išsiaiškinti galiojančius teisės aktus, aptarti su specialistu galimas ateities pasekmes, apsvarstyti, kaip apie tai bus kalbama su vaiku.

Pasak „Northway“ lytinių ląstelių banko veiklos koordinatorės Kristinos Mateikienės, mūsų šalyje apie spermos donorystę vis dar žinoma per mažai. „Ši procedūra daugeliui atrodo neįprasta, neaiški, gal net nejaukiai skambanti, - sako ji. - Bet iš tiesų tai galimybė ne tik padėti kitiems, bet ir sužinoti savo sveikatos būklę, įsivertinti vaisingumą ir padaryti ką nors iš tiesų prasmingo.“ Nepaisant didelio poreikio, Lietuvoje spermos donorų vis dar labai trūksta. Viena iš priežasčių - ši donorystė yra mūsų šalyje visiškai neatlygintina, nekompensuojamos nei kelionės, nei laiko sąnaudos. Skirtingai nei daugelyje užsienio šalių, pavyzdžiui, Danijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kur donorams mokama arba padengiamos jų patirtos išlaidos, Lietuvoje tokio mechanizmo nėra. Nepaisant to, donorai mūsų šalyje taip pat gauna itin vertingą naudą - nemokamus išsamius sveikatos tyrimus. K. Mateikienė sako, kad tai dažnai ir būna vienintelis motyvas: „Jauni žmonės nesupranta, kad nevaisingumas dažnai neturi jokių simptomų. O čia - proga sužinoti, kokia tikroji jų vaisingumo būklė.“

Apvaisinimo procedūra gavėjams

Moteriai ar porai nusprendus pasinaudoti spermos donoryste, procesas vyksta etapais ir yra kruopščiai planuojamas. Tai ne tik medicininė procedūra, bet ir atsakingas sprendimas, kuriam dažnai reikia tiek fizinio, tiek emocinio pasirengimo.

Pirmasis žingsnis - išsami konsultacija vaisingumo klinikoje. Jos metu aptariama medicininė istorija, įvertinamos pastojimo galimybės, paaiškinamos procedūrų alternatyvos, aptariami teisiniai ir etiniai klausimai. Gydytojas padeda suprasti, kokios realios sėkmės tikimybės konkrečiu atveju ir kokių veiksmų reikės imtis toliau. Jei poroje yra vyras, dažnai rekomenduojama ir psichologinė konsultacija, siekiant aptarti emocinius aspektus. Prieš pradedant apvaisinimo procedūras atliekami būtini tyrimai. Paprastai vertinama hormonų pusiausvyra, kiaušidžių rezervas, gimdos ir kiaušintakių būklė, infekcinių ligų rodikliai. Jei reikia, skiriamas hormoninis gydymas ar ciklo stebėjimas, kad būtų parinktas tinkamiausias laikas apvaisinimui.

Donoro pasirinkimas

Klinika ar spermos bankas pateikia galimų donorų profilius. Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, pora, planuojanti pasinaudoti spermos banko paslaugomis, donorą pagal išvaizdos ir kitus parametrus gali pasirinkti pati. Nes, pavyzdžiui, jei abu partneriai yra šviesiaplaukiai, žydraakiai, o medikas atsitiktinai parinktų rudaplaukį, tamsesnio gymio donorą ir jo genai dominuotų, gimusio vaiko išvaizda, tikėtina, būtų kitokia nei tėvų. Nors, pasak pašnekovės, kai kurioms poroms tai - visai nesvarbu, nemažai jų domisi smulkiausiomis detalėmis. „Vis dėlto, svarbu suprasti, kad genetika - nenuspėjama. Nors galima pasirinkti donorą pagal tam tikrus bruožus, niekas iš anksto negali pasakyti, kaip susidėlios genetinė dėlionė“, - sako Kristina Mateikienė. Parenkant donorą dažnai atsižvelgiama į kraujo grupę, fizinius bruožus, išsilavinimą ar pomėgius (kai tai leidžiama pagal įstatymus), genetinių tyrimų rezultatus. Sprendimas dėl donoro pasirinkimo gali būti emocinis ir reikalauti laiko.

Apvaisinimo metodai

Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donoro spermą yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, kadangi jį taikant naudojamos sveikų ir jaunų donorų lytinės ląstelės. Dažniausiai taikoma intrauterinė inseminacija (IUI), kai donorinė sperma specialiai paruošiama ir suleidžiama tiesiai į gimdą ovuliacijos metu. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra paprastesnė procedūra, reikalauja mažiau intervencijų ir vaistų. Ji yra greita, dažniausiai neskausminga ir nereikalauja chirurginės intervencijos. Kitais atvejais gali būti atliekamas in vitro apvaisinimas (IVF), kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o vėliau susidarę embrionai perkeliami į gimdą. Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra sudėtingesnis procesas, apimantis hormoninę stimuliaciją, kiaušialąsčių paėmimą, laboratorinį apvaisinimą ir embriono perkėlimą. Šis metodas dažniau taikomas vyresnėms moterims arba kai yra papildomų vaisingumo problemų.

Nuo ko priklauso pasirinktas metodas?

Kūris metodas bus taikomas, priklauso nuo moters amžiaus, kiaušidžių rezervo, hormoninės būklės, ankstesnių bandymų pastoti, kitų sveikatos veiksnių. Gydytojas rekomenduoja efektyviausią ir saugiausią variantą konkrečioje situacijoje.

Emociniai ir teisiniai aspektai

Nors spermos donorystė yra medicininė procedūra, ji apima ir psichologinius, socialinius bei teisinius aspektus. Tai sprendimas, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių šeimos dinamikai, vaiko tapatybės suvokimui ir poros santykiams. Tai jautrus, asmeniškas ir dažnai sudėtingas emocinis procesas, kuris gali paveikti tiek individualų savęs suvokimą, tiek poros santykius. Net jei sprendimas atrodo racionalus ir apgalvotas, jausmai gali būti prieštaringi.

Iššūkiai poroms ir vienišoms moterims

Jei poroje yra vyras, kuriam diagnozuotas nevaisingumas, donorystė gali sukelti stiprius vidinius išgyvenimus: savivertės sumažėjimą, kaltės jausmą, baimę „nebūti tikru tėvu“, nerimą dėl ryšio su vaiku ateityje. Kai kuriems vyrams sunku priimti mintį, kad vaikas genetiškai nebus jų biologinis palikuonis. Tai gali paliesti vyriškumo, tapatybės ar socialinio vaidmens klausimus. Svarbu suprasti, kad tėvystė - tai ne vien genetika. Ryšys su vaiku formuojasi per rūpestį, laiką, emocinį artumą ir kasdienį buvimą kartu.

Moteriai sprendimas naudoti donorinę spermą taip pat gali kelti vidinių klausimų: ar partneris tikrai jaučiasi gerai dėl šio sprendimo, ar ateityje tai netaps tylia įtampa santykiuose, kaip apie tai kalbėti su vaiku. Be to, moteris dažnai jaučia didesnę atsakomybę už galutinį pasirinkimą, nes nėštumas vyks jos kūne. Gali atsirasti baimė suklysti ar spaudimas priimti „teisingą“ sprendimą. Nusprendusioms susilaukti kūdikio panaudojant donoro spermą dar labai trūksta aplinkinių palaikymo.

Moterys, nusprendusios vienos auginti kūdikį, patirs ne tik daugybę emocinių išbandymų, bet reikia omenyje turėti ir daugybę praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip bus organizuojami finansai, kas padės prižiūrėti vaiką ir t. t. Kol kas Lietuvoje apie tai svarsto tik pavienės moterys. Palyginimui, JAV, Vakarų Europoje tokia praktika tampa vis dažnesnė. Tai galimybė partnerio neturinčioms maždaug 35-45 m. moterims. Tiesa, G. G. Roberts teigia, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros nėra pigios.

Pora kaip komanda ir psichologinė pagalba

Donorystė išbando poros komunikaciją ir emocinį artumą. Tai situacija, kurioje būtina atvirai kalbėti apie baimes ir lūkesčius, aptarti, kaip ateityje bus kalbama su vaiku apie jo kilmę, įsitikinti, kad abu partneriai sprendimą priima savanoriškai ir be spaudimo. Jei jausmai nutylimi, ilgainiui gali atsirasti neišsakytų nuoskaudų ar vidinių konfliktų. Todėl labai svarbu ne tik pasirašyti sutikimo formas, bet ir pasiekti emocinį susitarimą. Todėl daugelyje klinikų prieš procedūrą rekomenduojamos konsultacijos su psichologu ar vaisingumo specialistu, kad sprendimas būtų priimtas apgalvotai ir atsakingai. Psichologinė pagalba - ne silpnumo ženklas. Daugelyje vaisingumo klinikų rekomenduojamos psichologo ar šeimos konsultanto konsultacijos. Tai nėra ženklas, kad poroje „kažkas negerai“. Priešingai - tai brandus žingsnis siekiant išsiaiškinti abejones, pasiruošti galimiems ateities klausimams, sustiprinti tarpusavio ryšį. Emocinė parama padeda išvengti ilgalaikių vidinių konfliktų, užtikrina, kad sprendimas būtų ne tik mediciniškai, bet ir psichologiškai tvirtas.

Teisinis reguliavimas ir vaiko teisės

Lietuvos pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik susituokusioms arba partnerystę įteisinusioms mamoms. Taigi, galimybės, paslaugos būtų suteikiamos vienišai moteriai, nėra. O, pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių teisė į pagalbinį apvaisinimą numatyta susituokusioms ir nesusituokusioms poroms, taip pat pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas ir partnerio neturinčioms moterims.

Užsienio šalių įstatymuose numatyta, kad tėvystės įteisinimas yra atmetamas, jei donorystė atliekama vaisingumo klinikoje, naudojantis spermos banku. Užsienyje spermos donorai lytinių ląstelių bankų administracijai palieka savo kontaktinius duomenis, tad teoriškai tiek motina, tiek ir vaikas ateityje turi galimybę palaikyti ryšį su vaiko biologiniu tėvu. Kai kurių užsienio šalių teisės aktuose nustatyta, kad donorystės būdu pradėtas vaikas gauna prieigą prie donoro kontaktinių duomenų tik sulaukęs 16 metų. Prieš priimant sprendimą svarbu išsiaiškinti galiojančius teisės aktus, aptarti su specialistu galimas ateities pasekmes, apsvarstyti, kaip apie tai bus kalbama su vaiku.

Šiuolaikinės psichologijos specialistai dažnai rekomenduoja atvirumą. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie apie donorystę sužino palaipsniui ir tinkamu amžiumi, tai priima kur kas lengviau nei tie, kuriems tiesa atskleidžiama netikėtai vėliau. Svarbiausia - sukurti saugią, pasitikėjimu grįstą aplinką šeimoje.

Procedūros saugumas ir sėkmės tikimybė

Kai procedūros atliekamos licencijuotose klinikose ir laikantis visų medicininių standartų, spermos donorystė yra saugi. Pagalbinis apvaisinimas naudojant donoro spermą - vienas sėkmingiausių nevaisingumo gydymo būdų. Donorų dėka poros ne tik susilaukia vaikų - kartais tai gelbsti jų santykius, nes ilgas nevaisingumo laikotarpis dažnai tampa psichologiniu išbandymu abiem partneriams.

Kai IUI taikomas su donorine sperma

Intrauterinis apvaisinimas (IUI) yra procedūra, naudojama nevaisingumo gydymui porose. Dirbtinio apvaisinimo proceso metu gydytojai tikisi rezultato, kai spermatozoidai įplauks į kiaušintakį ir apvaisins laukiantį kiaušinėlį, todėl įvyksta nėštumas. Donorinė sperma - IUI naudojamas, kai sperma yra iš donoro.

Lengvas vyriško faktoriaus nevaisingumas - pirmas žingsnis atliekant medicininį įvertinimą nevaisingumas yra spermos analizė. Tai gali rodyti žemesnę nei vidutinę spermatozoidų koncentraciją, prastą spermatozoidų judrumą arba spermos dydžio ar formos anomalijas (morfologiją). Gimdos kaklelio faktoriaus nevaisingumas - gleivės, kurias gamina gimdos kaklelis maždaug ovuliacijos metu, yra puiki aplinka spermatozoidams keliauti iš moters makšties į kiaušintakius. Tačiau kai jūsų gimdos kaklelio gleivės yra per storos, tai gali trukdyti spermai keliauti. Gimdos kaklelis taip pat gali neleisti spermatozoidui pasiekti kiaušinį. Randai, atsiradę dėl biopsijos ar kitų procedūrų, sukelia gimdos kaklelio storėjimą. Alergija spermai - gali sukelti alergiją spermoje esantiems baltymams nevaisingumas. Ejakuliacija makšties viduje gali sukelti paraudimą, deginimą ar patinimą toje vietoje, kur sperma liečiasi su oda. Prezervatyvas gali apsaugoti jus nuo simptomų, bet užkerta kelią nėštumui. Sėkmės naudojant IUI tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių ir priežasčių. Kadangi IUI yra neinvazinis ir pigesnis vaisingumo gydymas, palyginti su labiau invaziniu ir brangesniu gydymu, pavyzdžiui, IVF.

Spermos donorystės kaina

Spermos donorystės kaina gali labai skirtis priklausomai nuo šalies, klinikos, pasirinkto gydymo metodo ir individualios medicininės situacijos. Tai nėra viena fiksuota suma - dažniausiai išlaidos susideda iš kelių dalių.

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

1. Pasirinkta klinika: Skirtingos vaisingumo klinikos taiko skirtingas kainodaros sistemas. Privačiose klinikose kainos paprastai būna aukštesnės nei valstybinėse ar dalinai kompensuojamose įstaigose. Taip pat kainą gali lemti klinikos reputacija, naudojamos technologijos, gydytojų patirtis.
2. Procedūros tipas - IUI ar IVF: Intrauterininė inseminacija (IUI) yra paprastesnė ir pigesnė procedūra. Ji reikalauja mažiau intervencijų ir vaistų. Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra sudėtingesnis procesas, apimantis hormoninę stimuliaciją, kiaušialąsčių paėmimą, laboratorinį apvaisinimą ir embriono perkėlimą. Dėl to IVF procedūra yra gerokai brangesnė. Jeigu reikalingi keli bandymai, bendra suma gali ženkliai išaugti.
3. Medicininiai tyrimai: Prieš pradedant procedūrą atliekami įvairūs tyrimai: hormonų tyrimai, infekcijų patikra, genetiniai tyrimai, ultragarsiniai tyrimai. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingas papildomas gydymas ar ciklo reguliavimas, o tai taip pat didina išlaidas.
4. Donoro spermos kaina, šaldymas ir laikymas: Donorinės spermos kaina priklauso nuo donoro kilmės (vietinis ar tarptautinis spermos bankas), papildomos informacijos apie donorą, genetinių tyrimų apimties. Be to, gali būti taikomi papildomi mokesčiai už spermos transportavimą, užšaldymą, laikymą tam tikrą laikotarpį.

Papildomos galimos išlaidos ir kompensacija

Svarbu nepamiršti ir netiesioginių išlaidų: vaistų hormoninei stimuliacijai, pakartotinių konsultacijų, psichologo konsultacijų, kelionių į kliniką. Jei pirmasis bandymas nepavyksta, reikėtų įsivertinti galimybę finansuoti kelis ciklus.

Kai kuriose šalyse dalis pagalbinio apvaisinimo procedūrų gali būti kompensuojama valstybės ar draudimo. Kompensavimo sąlygos priklauso nuo paciento amžiaus, medicininių indikacijų, atliktų bandymų skaičiaus. Todėl prieš pradedant procesą svarbu pasitikslinti galimybes gauti finansinę paramą.

Tapkite donoru - prasmingas sprendimas

Nors spermos donorystė - neatlygintina procedūra, ji atveria duris į kilnią misiją - sukurti gyvybę ir suteikti viltį tiems, kuriems jos labai reikia. „Jeigu esate 18-35 metų amžiaus vyras ir atitinkate aukščiau nurodytus kriterijus, apsvarstykite šią galimybę. Jūsų sprendimas dalyvauti donorystės programoje gali tapti neįkainojama dovana ilgai jos laukusiai šeimai“, - baigdama pokalbį kviečia K. Mateikienė. Kviečiame Jus tapti donoru ir padėti šioms nevaisingoms poroms įgyvendinti savo svajonę - susilaukti kūdikio. Jūsų teisė paaukoti savo spermą ar kiaušialąstes yra glaudžiai susijusi su jūsų teise laisvai spręsti dėl jūsų kūno ir fizinio vientisumo. Tam tikru mastu tai yra pasirinkimas, kad vieną dieną tapsite biologiniu tėvu, nors ir neturėsite jokių santykių su vaiku. Jei laisvai nusprendėte paaukoti savo spermą ar kiaušialąstę ir tai atitinka tam tikras įstatymo nustatytas sąlygas, galite pasirinkti tinkamiausią medicinos įstaigą, kurioje būtų atlikta donorystės procedūra. Jūs taip pat turėtų būti sveiki. Prieš atlikdami donorystės procedūrą turėsite sudaryti specialų susitarimą su gydymo įstaiga, atsakinga už donorystės procesą. Jūs turite teisę atšaukti savo sutikimą dėl jūsų lytinių ląstelių naudojimo ir užkirsti kelią jų naudojimui dirbtinei reprodukcijai bet kuriuo metu prieš pradedant dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Donorystės ląstelės vėliau gali būti naudojamos dirbtiniam apaisinimui asmenims, kuriems yra labai sunku arba neįmanoma natūraliai susilaukti vaiko. Ląsteles galima naudoti tik dirbtiniam apaisinimui. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nustato sąlygas, kuriomis turi būti sunaikintos lytinės ląstelės. Jūsų asmens duomenys bus įtraukti ir saugomi donorų registre, kurį tvarko pasirinkta medicinos įstaiga. Šis registras nėra viešai prieinamas. Informacija, susijusi su donoryste ir ląstelių konkrečiu naudojimu dirbtiniam apvaisinimui, yra slapta. Jūsų tapatybė nebus atskleista būsimiems tėvams, išskyrus informaciją apie jūsų genetinius ir antropometrinius duomenis, kurie negali atskleisti jūsų tapatybės. Jūs taip pat negalėsite gauti informacijos apie žmones, kurie nusprendė naudoti jūsų ląsteles.

tags: #apvaisinimas #donoro #sperma

• Ligos ir motinystės draudimo stažas
• Saugus ir legalus vaikiškų dainelių atsisiuntimas
• „Baby City“ naujausios akcijos ir pasiūlymai
• Išsamiai apie Prienų rajono socialines paslaugas
• praktiški sprendimai maitinančioms mamoms