Kūdikio oda pirmaisiais mėnesiais gali pateikti daug staigmenų. Nors tikimės, kad ji bus lygi ir švelni, taip nutinka ne visada. Nerimauti? Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius sveikų, laiku gimusių kūdikių odos bėrimus, jų priežastis, simptomus ir kaip tinkamai prižiūrėti vaiko odelę.
Kūdikio oda yra ypatinga - ji skiriasi nuo suaugusiųjų odos. Tai susiję su dar neišsivysčiusiomis odos funkcijomis bei struktūromis, inervacija, prakaito ir riebalų liaukų nebrandumu. Gimus kūdikiui, odai, kaip ir visiems organams, reikia adaptuotis - juk iki gimimo ji visą laiką buvo vandenyje. O kai kurioms funkcijoms reikia išsivystyti nuo nulio, pavyzdžiui, termoreguliacijai, nes augant įsčiose vaikučiui nereikėjo rūpintis termoreguliacija (visą laiką buvo tokioje pačioje - mamos kūno - temperatūroje). Dar kurį laiką išrengus naujagimio oda gali atrodyti tarsi marmurinė - tai rodo, kad vis dar vyksta jos adaptacija, o nepakankamai išsivysčiusios kraujagyslės taip reaguoja į temperatūrų pokyčius. Vaikutis gimsta padengtas apsauginiu vernikso, kuris panašus į riebų kremą, sluoksniu. Šis sluoksnis apsaugo odą nuo adaptacinio šoko gimimo metu. Nepatariama skubėti naujagimio maudyti, nes oda turi priprasti prie naujų sąlygų. Verniksas turi antibakterinių savybių, padeda termoreguliacijai. Tik gimusio naujagimio oda pirmą kartą susitinka su aplinkos alergenais, mikroorganizmais, todėl labai svarbu, ką tik gimus, jį paguldyti ant mamos krūtinės, pilvo, kad vaiko oda apsisėtų mamos odos mikrobiota. Gerosios mamos odos bakterijos kolonizuoja naujagimio odą ir gerina barjerinę funkciją - neprileidžia blogųjų mikroorganizmų. Alergenų skvarba per odą naujagimiams yra didesnė nei vyresniems vaikams, todėl rekomenduojamos švelnios, jautriai vaikučių odai pritaikytos higienos ir priežiūros priemonės.

Egzema - tai liga, kurią kūdikiai ir vaikai gali išaugti: dažniausia tai nutinka iki pradedant lankyti mokyklą. Paraudusi, išsausėjusi, niežtinti oda gali reikšti ir vieną iš dažniausiai pasitaikančių odos ligų - egzemą. Ji gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Manoma, kad egzema pasireiškia maždaug 17 proc. Atopinis dermatitas - tai pats dažniausias egzemos tipas. Jis įprastai vargina kūdikius ir vaikus. Oda tampa sausa ir pažeista uždegimo. Sunkiais atvejais oda parausta, lupasi ir pažeistą vietą labai niežti. Kartais ligos priežastis būna alergija pienui. Šiuo atveju rekomenduojama vaiką kuo ilgiau žindyti ir vengti kitokio pieno. Tai sumažins dermatito riziką vaikui ateityje. Mažiems vaikams ji praeina savaime, bet gydymo, kuris garantuotų visišką ligos išnykimą, nėra. Paprastai gydytojas pasiūlo individualų gydymą. Mažesniems negu metukų vaikams paprastai išberia žandukus, už ausyčių, krūtinę ir nugarytę. Dažnai išberia taip pat ir galvą, todėl atsiranda pleiskanų. Vyresnių vaikų ligos požymiai panašūs į suaugusiųjų.
Simptomai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu.
Priežastys: Iki šiol medikai ir mokslininkai vis dar nenustatė, kas konkrečiai sukelia egzemą kūdikiams. Genetika: egzemos vystymuisi įtakos gali turėti paveldimumas. Odą dirginančių medžiagų naudojimas. Netinkamai funkcionuojantis viršutinis odos sluoksnis (barjeras): dėl to oda greičiau netenka drėgmės, į gilesnius sluoksnius pradeda skverbtis mikrobai. Egzema vystosi, jei organizmas gamina per mažai riebalų, vadinamų keramidais. Stresas. Šiluma ir prakaitas. Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai.
Gydymas ir priežiūra: Gydymo tikslas - ne tik pagerinti odos būklę, bet ir neleisti ligai paūmėti. Todėl egzemą svarbu gydyti ne tik išoriškai - naudoti drėkinamuosius bei apsauginius kremus, tačiau ir tirti, kam kūdikis yra alergiškas (dažniausiai egzema siejama su pieno produktų, kiaušinių, kviečių ir kt.). Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Tinka ir kai kurie nereceptiniai produktai, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą. Maudynių metu naudokite ne karštą, bet drungną vandenį. Maudynės drungname vandenyje taip pat padeda drėkinti ir vėsina odą, gali palengvinti niežulį. Pasistenkite stebėti ir reguliuoti drėgmės lygį namuose. Kasdienė odos priežiūra (Emolientai): Tai pats svarbiausias AD valdymo elementas! Būtina kasdien, bent 2 kartus per dieną (o prireikus ir dažniau), gausiai tepti visą kūno odą specialiais drėkinamaisiais ir minkštinamosiomis priemonėmis - emolientais. Jie atstato pažeistą odos barjerą, sulaiko drėgmę, mažina sausumą ir niežulį. Emolientai būna įvairių formų (losjonai, kremai, tepalai) - parinkti tinkamiausią padės gydytojas ar vaistininkas (riebesni tepalai geriau tinka labai sausai odai, kremai - universalesni). Ypač svarbu odą patepti iškart po maudynių (per 3 minutes), kol ji dar šiek tiek drėgna. Švelnus prausimasis: Venkite karštų ir ilgų vonių ar dušo (praustis drungnu vandeniu 5-10 min.). Naudokite tik švelnius, bemuilius, bekvapius prausiklius ar specialius emolientinius prausimosi aliejus. Nenaudokite kempinių ar šiurkščių prausimosi šepečių. Vietinio poveikio kortikosteroidai (hormoniniai tepalai/kremai): Tai pagrindiniai ir efektyviausi vaistai AD paūmėjimams gydyti. Yra įvairaus stiprumo preparatų. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal amžių, pažeidimo vietą ir sunkumą. Naudojant pagal gydytojo nurodymus (paprastai trumpais kursais paūmėjimo metu), jie yra saugūs ir veiksmingi. Vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai (nehormoniniai tepalai): Tai alternatyva kortikosteroidams, ypač tinkama jautrioms sritims (veidui, kaklui, odos raukšlėms). Niežulio kontrolė: Stiprus niežulys labai vargina ir skatina kasymąsi, kuris dar labiau blogina odos būklę.
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).

Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organų oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti. Tai standartinė apsauginė organizmo reakcija į bet kokius dirgiklius. Šie odos pažeidimai atsiranda vystyklų zonoje dėl susidariusio šiltnamio bei maceracijos efekto (drėgmės ir šilumos) bei odos kontakto su išmatomis ir šlapimu. Todėl ypač svarbu sauskelnes rinktis pagal vaikučio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas, taikyti oro vonias pagal galimybę. Ne mažiau svarbi dalis už nuprausimą yra odos nusausinimas. Bakterijos, grybeliai, kurie dauginasi vystyklų zonoje, mėgsta drėgną ir šiltą terpę, todėl reikia stengtis palaikyti odą kuo sausesnę. Vystyklų zonos, jeigu oda nepažeista, pakanka kūdikio kūnelį po maudynių ištepti kūdikiams tinkamu emolientu. Jeigu odelė vystyklų zonoje pažeista - matyti paraudimas, papulės, pleiskanojimas, žaizdelės, - reikia 2-3 kartus per dieną naudoti priemonę su cinko oksidu ir/ar manganu, variu, cica formulės, tai nuramina ir suvaldo uždegimą. Atminkite, kad odos klosčių kūdikis turi ne tik kirkšnyse, - jų yra pažastyse, ant kaklo, tad šias vietas galima barstyti pataisų sporų milteliais ir taip mažinti drėgnumą. Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Gydytojas tuomet skirs papildomą gydymą. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų.
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą. Kitaip - riebalų liaukų uždegimas. Jis pasireiškia pleiskanų luobele ar smulkiomis rausvomis papulėmis, pleiskanojimu seborėjinių zonose: skalpo srityje, ant veido, krūtinės, tarpvietės srityje (ši zona būdinga tik vaikų seborėjiniam dermatitui). Uždegimo priežastys dvi - arba riebalų liaukos vystosi ir adaptuojasi, arba reaguoja į dirgiklius. Suaugusiam žmogui seborėjinio dermatito dirgikliai yra hormonai, stresas ir maistas. Ši būklė praeinanti, priežasties ir nuoseklesnio gydymo reikia ieškoti tada, kai seborėjinis dermatitas nepraeina po 2 metų, nemažėja ir vis atsikartoja.
Kūdikių spuogai, dar vadinami neonataliniais spuogais, yra odos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia naujagimiams. Ši liga yra susijusi su odos anatomija, ypač su riebalinių liaukų funkcija. Naujagimių odoje yra gausu riebalinių liaukų, kurios gali reaguoti į hormonų pokyčius po gimimo. Šios liaukos gali gaminti per daug sebumo, kas sukelia spuogų atsiradimą. Kūdikių spuogai yra dažna ir dažniausiai nekenksminga odos būklė, kuri pasireiškia maždaug 20-30% naujagimių. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir gali išnykti per kelis mėnesius. Kūdikių spuogai nėra infekciniai ir dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo. Pagrindinė kūdikių spuogų priežastis yra hormonų, ypač androgenų, poveikis, kuris gali sukelti riebalinių liaukų hiperaktyvumą. Po gimimo kūdikiai gali gauti motinos hormonų, kurie sukelia šiuos pokyčius. Be to, odos užsikimšimas, sukeltas riebalų perteklius ir negyvų odos ląstelių kaupimasis, taip pat gali prisidėti prie spuogų atsiradimo.
Simptomai: Pagrindiniai simptomai apima mažus raudonus spuogus, kurie gali būti uždegti ir užpildyti pūliais.
Diagnozė ir gydymas: Kūdikių spuogai diagnozuojami remiantis klinikiniu įvertinimu. Dažniausiai gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir įvertins odos būklę. Paprastai papildomų tyrimų nereikia, kadangi kūdikių spuogai yra lengvai atpažįstami pagal jų išvaizdą ir vietą. Kūdikių spuogai dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo, nes jie paprastai praeina savaime. Tačiau, jei spuogai sukelia diskomfortą arba yra labai uždegti, gydytojas gali rekomenduoti švelnias odos priežiūros priemones, pavyzdžiui, švelnius muilus ar drėkinamuosius kremus. Svarbu vengti agresyvių vaistų ar produktų, kurie gali dirginti kūdikio odą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip lazerinė terapija, šiuo metu nėra plačiai taikomi kūdikiams, tačiau ateityje gali būti ištirti kaip galimos gydymo galimybės.

Dažna liga - infekcinis dermatitas. Odoje taikiai gyvenančios bakterijos, patekusios į odos mikro įtrūkius, gali sukelti infekciją, ypač - jeigu vaikas stipriai kasosi. Pažeista odos vieta pasidengia gelsva luobele, pro kurią veržiasi skystis. Gali padidėti šios kūno vietos limfmazgiai, o kartais infekcijos požymiai neišryškėja. Galima įtarti infekcinę egzemą, jeigu nepaisant gydymo pažeistas plotas didėja.
Impetiga - odos liga, kurią sukelia auksinis stafilokokas, hemolizinis streptokokas arba iškart abi bakterijos, kurios taip pat ir furunkulų atsiradimo kaltininkės. Liga pažeidžia veido odą, ypatingai - aplink nosį, taip pat - delnus. Liga prasideda nuo nedidelės raudonos dėmelės, kuri greitai išauga. Paraudusioje odoje susidaro skysčio pritvinkusi pūslelė. Pūslelė greitai trūksta ir pasidengia geltona luobele arba sudžiuvusiais pūliais. Negydoma liga gali komplikuotis ūmiu inkstų uždegimu. Mažiems vaikams ypač pavojinga stafilokokinė impetiga, nes gali prasidėti nuplikytos odos sindromas, kuris pavojingas gyvybei. Negydoma impetiga gali tęstis savaites arba mėnesius. Būtinai kreipkitės į gydytojas, kuris veikiausiai išrašys antibiotikų kremų ir tepalų. Esant nuplikytos odos sindromo grėsmei, skiriama geriamųjų antibiotikų. Oda aplink pažeidimus valoma specialiais dezinfekuojamaisiais tirpalais. Spiritu valyti nepatartina, nes jis džiovina odą, o į išsausėjusią odą lengviau įsiskverbia mikrobai.
Piktšašiai - grybelinis odos susirgimas. Atsiranda stambios dėmės ryškiai raudonais kraštais. Šio apskritimo viduje oda gali būti normali ir tik jo kraštų raudona ir pleiskanojanti. Piktšašiai beveik neniežti. Jų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Gydyti reikia kremu nuo grybelio. Piktšašiais užsikrečiama kontaktuojant su pažeista odos vieta, todėl ją reikėtų uždengti drabužiais. Galvos odoje atsiradus piktšašiams, galima nuplikti. (Slenka plaukai). Grybelis mėgsta šilumą ir drėgmę, kuri paprastai yra duše, baseine ir kt. Dažnai šia liga užsikrečiama būtent šiose vietose.
Nors daugelis kūdikių odos bėrimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
Jeigu sudirgusios kūdikio odos - ar tai būtų iššutimas, ar iritacinis bėrimas, ar prakaitinė - nepavyksta nuraminti per 3-5 dienas, naudojant namines priemones - sausinimą, cinko turintį kremą, - tuomet reikia pasitarti su gydytoju. Juo labiau jeigu vaiką būklė vargina. Yra jautrių mamų, kurios neištvers 3-5 dienų naminio gydymo, jų nerimas persiduos kūdikiui, o to tikrai nereikia.
