Apie ką svajoja vaikai: nuo fantazijų iki gyvenimo tikslų

Apie tai, kuo svajoja būti užaugę, vaikai ima fantazuoti vos pradėję kalbėti. Vaikų svajonės - tai ne tik žaismingos fantazijos, bet ir svarbus rodiklis, atskleidžiantis jų emocinę savijautą, saugumo poreikį ir raidos ypatumus. Dažnai tėvams ir pedagogams atrodo, kad vaikų svajonės yra tik tuščias skraidymas padebesiais, tačiau, pasak specialistų, jos turi daug gilesnę prasmę. Analizuodami, apie ką svajoja vaikai, suaugusieji gali geriau suprasti jų vidinį pasaulį, emocinius poreikius ir kasdienius iššūkius.

Svajonių reikšmė vaikų raidai

Psichologė Sonata Vizgaudienė teigia: „Pasakyk, apie ką svajoji, ir iš karto galime pamatyti, ko žmogui trūksta, ko jis trokšta, kur linksta jo širdis“. Anot jos, svajonės yra tarsi emocinis vaikų pasaulio žemėlapis, padedantis atskleisti tiek individualius poreikius, tiek bendrą vaikystės patirtį. Svajonės padeda ne tik išreikšti troškimus, bet ir pažinti pasaulį, jos - natūralus emocijų apdorojimo būdas. Vaikas pradeda svajoti tada, kai ima suvokti save kaip atskirą asmenybę, maždaug 3-4 metų.

Vaikų svajonės ypač atvirai atsiskleidžia ankstyvame amžiuje - mažieji iki šešerių metų dažnai įsivaizduoja kalbančius gyvūnus, stebuklingas galias, pasakų personažus. „Tai natūralu - šiame amžiuje tikrovė dar glaudžiai susipynusi su fantazijomis“, - komentuoja psichologė. Augant svajonės keičiasi. Pradinių klasių mokiniai ima galvoti apie tai, kuo norėtų būti užaugę - įsivaizduoja, kokią profesiją pasirinks. Paauglių svajonės tampa dar brandesnės: jose atsiranda daugiau dėmesio romantiškiems santykiams, asmeniniam gyvenimui, kelionėms, savęs paieškai.

„Vaikai per svajones ir žaidimus žengia pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų gyvenimą. Jų troškimai formuoja tikslus, o tikėjimas, kad svajonės gali išsipildyti, suteikia viltį bei išmoko siekti tikslų“, - pastebi S. Vizgaudienė. Ji pabrėžia, kad net ir technologijų pasaulyje vaikai nelieka abejingi prigimtinėms svajonėms, kurios buvo aktualios ir prieš kelis dešimtmečius gyvenusiems vaikams - daugelis jų fantazuoja apie stebuklus, o ne apie naujausius telefonus.

Vaikų svajonės Lietuvoje: tyrimai ir tendencijos

Prieš kurį laiką atlikta apklausa apie tai, kuo svajoja užaugę būti Lietuvos moksleiviai, atskleidė įdomių tendencijų. Berniukai be policininko profesijos dažnai nurodydavo vairuotojo, karininko, statybininko, gaisrininko, o mergaitės - kirpėjo, pardavėjo, šokėjo, dizainerio profesijas. Tačiau kas atsisakytų pasiūlymo tapti žvaigžde? Šią opciją į svajonių sąrašą turėtų grąžinti animacinis filmas visai šeimai „Svajoklis Budis 2”.

Vilniaus vaikų ir jaunimo klubas „Meteoras“ kartu su Karoliniškių seniūnijos ugdymo įstaigomis pasiekė įspūdingą vaikų svajonių rekordą - surinkta net 1553 vaikų ir paauglių nuo 5 iki 18 metų svajonės. Jos buvo užrašytos ir nupieštos, atskleidžiant visą vaikystės fantazijų spektrą - nuo supergalių troškimo iki svajonių apie taiką pasaulyje. Šią iniciatyvą oficialiai į nacionalinių rekordų sąrašą įtraukė „Rekordų akademija“.

„Pastebėjome, kad mažesni vaikai daugiausia svajoja turėti supergalias - tai atspindi norą būti matomais, stipresniais nei yra. Dažnos ir svajonės apie augintinius - tai labai aiškus artumo, švelnumo ir rūpesčio poreikis“, - sako klubo direktorė Audronė Kielė. Pasak jos, vyresnių vaikų svajonės dažniau susijusios su kelionėmis, profesijomis ar prasmingais darbais. Jie nori tapti gydytojais, mokslininkais, kurie išrastų vaistus nuo ligų, arba verslininkais, kurie kurtų savo sėkmės istoriją. „Nustebino, kad palyginti nedaug svajonių buvo apie materialius dalykus - žaislus, telefonus, pinigus. Buvo labai jautrių svajonių: apie taiką pasaulyje, artimųjų sveikatą, net tokių, kur vaikas svajoja, kad mama jį labiau mylėtų. Tai labai aiškiai parodo, kad vaikų svajonės dažnai kalba apie emocinius poreikius, apie tai, ko gyvenime trūksta“, - teigia A. Kielė.

Tėvų vaidmuo ugdant svajones ir renkantis ateities kelią

„Klausytis ir girdėti tai, ką sako vaikas, yra du skirtingi dalykai“, - teigia Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė Daiva Šilienė. Viena iš didžiausių šiandieninių problemų yra ta, kad dažnas vaikas pasimeta informacijos gausoje ir nėra linkęs bendrauti su tėvais, dalintis su jais savo mintimis. Tėvai nežino, ką iš tiesų galvoja ir ko nori jų vaikai, nes paprastai šiuo klausimu jų negirdi. Kita didžiulė problema, su kuria tenka susidurti, yra ta, kad jaunuoliai nesugeba aiškiai ir adekvačiai įvardinti savo gebėjimų, būdo savybių, domėjimosi srities, nežino savo talentų. Dažnas nežino, nei kas jam geriausiai sekasi, nei kas jam patinka.

Karjeros specialistė atkreipia dėmesį, kad daugelis jaunų žmonių daro daug klaidų dėl nežinojimo arba tingėdami įsigilinti į tai, kas iš tiesų slepiasi po studijų programos pavadinimu. „Būtent dėl to, kad jie ne to tikėjosi iš pasirinktų studijų, naujai priimtų studentų „nubyrėjimas“ po pirmo ar antro kurso būna didžiulis. O, iš tiesų, reikėjo tik atsiversti studijų programos turinį, analizuoti, „pasimatuoti“, kiek tai mane domina, kiek atliepia mano interesus ir norus“, - sako D. Šilienė. Ji pabrėžia, kad jos užduotis yra parodyti jaunimui daugiau nei vieną kelią, tiek planą A, tiek planą B, ir visas galimybes. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis jaunimo net nežino, kur ieškoti informacijos, pavyzdžiui, apie www.lamabpo.lt.

Deja, vis dar skiriasi tėvų lūkesčiai ir jaunuolių svajonės. „Kiekvienais metais matau, kad labai dažnai tėvų ir vaikų lūkesčiai prasilenkia kaip du priešingomis kryptimis judantys automobiliai“, - teigia D. Šilienė. Tėvai kartais ne tik perkelia neišpildytas savo svajones vaikams, bet ir nuogąstauja dėl jų pasirinkimo klaidų. Karjeros konsultantė pataria tėvams pasitikėti ir tikėti savo vaiku, domėtis jo svajonėmis ir leisti jam pačiam priimti sprendimus. „Jei jaunystėje neturėjote galimybių įgyvendinti savo svajonių, įgyvendinkite jas dabar - pradėkite studijuoti, mokykitės naujų dalykų, tik leiskite savo vaikams pasirinkti patiems“, - ragina D. Šilienė.

Kada pradėti kalbėti apie karjerą?

D. Šilienė pastebi, kad su labai brandžiais septintokais galima kalbėtis apie karjeros pasirinkimus jau 5-8 klasėse. „Labiausiai savo ateitimi pradeda domėtis dešimtokai, kai jiems reikia pradėti rinktis asmeninį ugdymo planą. Tada vienuoliktoje klasėje ši tema pamirštama, o dvyliktoje - vėl iškyla“, - sako ji. Ji pabrėžia, kad su jaunesniais galima pradėti kalbėtis apie jų svajones ir pomėgius, nes iš jų natūraliai gali išaugti vaikų tikslai. Svarbiausia - neįvertinti vaiko gabumų dėl prastų pažymių ar nedrausmingo elgesio, o ieškoti ir skatinti jo talentus.

„Vaikų svajonės“ projektas: viltis ir įgyvendinimas

Andriaus ir Juliaus sumanytas projektas „Vaikų svajonės“ startavo jau penktą kartą ir įgauna vis didesnį mastą. „Mes su Julium esame iš tų, kurie visada aukoja įvairiems labdaros projektams“, - pasakoja Andrius. Projektas, prasidėjęs nuo minties apie vaikų namų gyventojus, greitai buvo nukreiptas į vaikus, gyvenančius šeimose, tačiau sudėtingomis sąlygomis. „Pirmiausiai mes pagalvojome apie vaikų namų gyventojus. Bet, nuėję į Vilniaus savivaldybę ir susitikę su tą sritį kuruojančiais žmonėmis, gavome vertingą patarimą, kad kur kas labiau dėmesio reiktų vaikams, gyvenantiems šeimose, tačiau sudėtingomis sąlygomis“, - prisimena Andrius. Projektas yra absoliučiai skaidrus, nes per jo organizatorių rankas nepereina jokie pinigai nei daiktai. Žmogus gali savo dovanas įteikti iš rankų į rankas pačiam vaikui arba perduoti per šeimą prižiūrinčius socialinius darbuotojus.

Šis sumanymas, gimęs Andriui kopiant į Monblaną, kai jam tebuvo 23 metai, gana greitai tapo populiariausiu internetiniu labdaros projektu Lietuvoje. Jis neša žinią, kad viskas prasideda nuo svajonės, kad galima ir būtina svajoti, kad reikia būti ambicingiems ir svajones įgyvendinti. „Kad aplinkui yra žmonių, kurie nori padėti vaikams tai padaryti“, - teigia Andrius, jaučiantis didžiulį moralinį pasitenkinimą matydamas savo pastangų rezultatą.

Projektas „Vaikų svajonės“ per penkerius metus įgavo didžiulį mastą:

Tarp vaikų svajonių esama ir, atrodytų, tokių „nešventinių“ dalykų kaip batai, striukė, sportinis kostiumas, džinsai. „Tie vaikai lanko mokyklas kartu su bendraamžiais, kuriems geri sportiniai bateliai, graži striukė ar madingi džinsai tikrai yra ne svajonė, o savaime suprantamas dalykas. Paaugliams svarbu išvaizda, svarbu neatrodyti prasčiau už kitus, todėl mūsų projekte vaikai ir prašo tokių dalykų“, - paaiškina Andrius. Tačiau prie batų, žinoma, niekas netrukdo pridėti ir ką nors šventiško, kalėdinio - spalvingų saldainių ar žaislų.

Keletas vaikų svajonių pavyzdžių:

• „Norėčiau gražaus, spalvoto kamuolio, kad galėčiau žaisti kieme su sesėmis ir broliu.“
• „Sveiki, šiemet mano kalėdinė svajonė yra gauti meškerę, nes labai mėgstu žvejoti. Ačiū.“
• „Labai norėčiau baltų žieminių batų, mano dydis 37, kad žiemą kojoms būtų šilta. Julita, 10 m.“
• „Noriu vaikiškų baldukų, kad galėčiau žaisti su savo lėlėmis, gerti arbatą. Bet tėvai negali jų nupirkti, nes mes keturi vaikai ir visi kažko norim. Milda, 4 m.“
• „Mano svajonė - krepšinio lenta ir kamuolys. Gyvenu vienkiemyje ir laisvalaikį daugiausiai leidžiu kieme su savo broliu Ainiumi. Mes drauge galėtume žaisti krepšinį, nes neturime nei kompiuterio, nei mobilaus telefono. Būčiau labai dėkingas už svajonės išpildymą.“
• „Aš labiausiai už viską svajoju apie mašiną su belaidžiu pulteliu, kuria galėčiau žaisti ne tik aš, bet ir mano broliukai.“
• „Sveiki, šiemet mano kalėdinė svajonė yra gauti rogutes. Gyvename nepasiturinčiai. Todėl nėra galimybės nupirkti. Ačiū.“

Svajonės virtimas realybe: nuo fantazijos iki veiksmo plano

Pasak psichologų, svarbiausias dalykas, kuris skiria svajonę nuo tuščios iliuzijos, yra tai, kad svajonė turėtų transformuotis į veiksmų planą. Be konkrečių kasdienių žingsnių svajonės link - tai tik paprastas skraidymas padebesiais. Privalai prisiimti atsakomybę už svajonę, o ne laukti, kol susiklostys tinkamos aplinkybės. Svajonių ribos - mūsų galimybėse ir ištekliuose.

Suaugusieji dažnai užveria fantazijos duris, manydami, kad fantazija tik vaikystės ar, geriausiu atveju, menininkų reikalas. Tačiau fantazija - tai kūrybinio, spontaniško mąstymo aktas, kuris lavinamas pasakomis, filmais, bendravimu ir aplinka. Animacinis filmas visai šeimai „Svajoklis Budis 2” apie roko muziką dievinantį šunelį Budį, kuris kartu su savo bičiuliais įkuria grupę ir tampa tikrais savo kaimelio numylėtiniais, puikiai iliustruoja, kad dėl savo svajonių neretai reikia ne tik paprakaituoti, bet ir pakovoti. „Reikia nepasiduoti, kai kažkas kaišioja pagalius į ratus. Reikia susikaupti. O kartais dėl to, ko labai labai nori, tenka ir kažką paaukoti“, - intrigavo filmo kūrėjas Markas Baldo.

Niekas negali iš anksto numatyti, kuo vaikas taps užaugęs, ir nuspręsti už jį - „šitai tu galėsi, o šitai - ne“. Geriau paskatinti vaiką įsivaizduoti, o kas pasikeistų (pasaulyje ar jo gyvenime), jei viena ar kita svajonė išsipildytų. Nes svajonės pildosi, ir tada vaikų akutės blizga iš laimės, o širdelės prisipildo meilės, šilumos, pasitikėjimo. Iš to, kaip vaikai svajoja, apie ką, galima daug ką sužinoti apie tai, kiek stiprus ir savarankiškas jis yra, kokie jo esami ar užslėpti gabumai. Vaikui svajojimas kaip pasaulio ir jo galimybių tyrinėjimas, įkvepiantis užsiėmimas, teikiantis džiaugsmą. Leiskime sau pasvajoti, o aptikę tikrąją, veikti ir siekti skatinančios svajonės, padėkime savo vaikams žengti jos link, o ne tik laukti tuščio stebuklo.

Naujos profesijos ir karjeros perspektyvos

Pastaruoju metu keitėsi svajonių profesijų penketukas. Nors teisės mokslai vis dar yra populiariausiųjų penketuke, susidomėjimas jais šiek tiek sumažėjo. Medicina, ekonomika, psichologija ir informacinės technologijos lyderių pozicijų neužleidžia. Nemažai dėmesio sulaukia ir leidyba, žurnalistika, tarptautinė komunikacija. Visiškai nauja tendencija - labai stipriai į lyderiaujančiųjų gretas veržiasi kūrybos komunikacija. Be to, „Youtuberis“, „influenceris“ - tai jau naujos šio amžiaus profesijos, o ne tik galimybė užsidirbti ir save realizuoti. Daugelis jų yra baigę aukštąjį mokslą, o tai rodo aukštojo mokslo vertę šiuolaikiniame pasaulyje.

Dauguma žmonių šiuo metu aktyviai ieško savo naujo karjeros kelio, siekia ir nori realizuoti tikruosius savo talentus, ieško galimybių įgyvendinti seniai puoselėtas svajones. Karjeros konsultacijų metu pastebima, kad tokių žmonių netenkina jų profesinė veikla, todėl populiarėja profesinis perkvalifikavimas. Kaip teigiama, dauguma tiesiog nerealizavo ar nerealizuoja savęs, todėl nori pradėti kažką naujo.

„Pasaulis pats savaime yra gražus ir nuostabus. Mums nereikia keliauti į rojų, užtektų tiesiog nustoti kurti pragarą, ir tada rojus rastųsi pats. Gal ne visame pasaulyje, bet jūsų gyvenime tikrai.“

tags: #apie #ka #svajoja #vaikai

• Vaikų saugumas: karštis ir skaitmeniniai pavojai
• Ką svarbu žinoti apie nepilnamečių darbą
• Atraskite STEAM projekto įgyvendinimą darželyje
• Patarimai planuojant pastoti po persileidimo
• Alerginio bėrimo simptomai kūdikiams