Žiedinių augalų dvigubas apvaisinimas ir prisitaikymai plisti

Augalų dauginimasis yra sudėtingas procesas, apimantis keletą etapų, tarp kurių svarbiausi yra apdulkinimas ir apvaisinimas. Nors šie du terminai dažnai yra naudojami keičiamai, jie iš tiesų reiškia skirtingus biologinius procesus. Supratimas apie apdulkinimo ir apvaisinimo skirtumus yra svarbus norint geriau suprasti augalų dauginimosi ciklą ir jų vaidmenį ekosistemoje.

Apdulkinimas ir jo būdai

Apdulkinimas yra procesas, kurio metu žiedadulkės pernešamos nuo vieno augalo žiedo vyrinių lytinių organų į kito augalo žiedo moterinius lytinius organus, esančius piestelėje. Tai gali vykti vėjo, vandens, gyvūnų arba dirbtinai, žmogaus rankomis. Apdulkinimas yra būtinas etapas augalų reprodukcijos cikle, kad būtų įmanoma tolesnė apvaisinimo stadija.

Pagal vienalyčius žiedus augalai skirstomi į:

• Vienanamiai augalai - jei abiejų tipų vienalyčiai žiedai yra tame pačiame augale (beržas, lazdynas, alksnis).
• Dvinamiai augalai - jei vyriškieji ir moteriškieji žiedai yra skirtinguose individuose (gluosnis, drebulė, tuopa).

Apdulkinimo būdai taip pat skiriasi:

• Savidulka - tai apsidulkinimas to paties žiedo ar kitų to paties augalo žiedų žiedadulkėmis (žirniai, pupelės, paprikos).
• Kryžmadulka - apdulkinimas tos pačios rūšies kito augalo žiedadulkėmis (obelis, slyva, liepa).

Dvigubas žiedinių augalų apvaisinimas

Apvaisinimas yra procesas, vykstantis po sėkmingo apdulkinimo, kuomet žiedadulkių branduoliai sudygsta ir per žiedadulkių vamzdelį nusileidžia iki kiaušialąstės. Gaubtasėklių augalų apvaisinimas vadinamas dvigubu.

Proceso eiga:

1. Patekusios ant piestelės purkos žiedadulkės sudygsta.
2. Dulkiadaigiu slenka du spermiai (n), kurie pro mikropilę patenka į gemalinį maišelį.
3. Įvyksta dvigubas apvaisinimas: vienas spermis apvaisina kiaušialąstę (n), o kitas susilieja su diploidine centrine ląstele (2n).
4. Po dvigubo apvaisinimo susidaro zigota (2n) ir triploidinė ląstelė (3n).
5. Iš zigotos susidaro sėklos gemalas, endosperme kaupiasi sėklos maisto medžiagų atsargos, o iš mezginės sienelių susidaro apyvaisis.

Prisitaikymai plisti ir kiti dauginimosi būdai

Be lytinio dauginimosi, augalai turi ir kitų būdų išlikti bei plisti. Sėklos išsivysto iš sėklapradžio. Kai kuriais atvejais sėklos formuojasi pseudolytinėmis priemonėmis, vadinamomis apomikse. Apomiksės metu iš neapvaisintų kiaušialąstės ląstelių gali vystytis gemalai, o tai leidžia augalams daugintis net esant nepalankioms sąlygoms ar trūkstant apdulkintojų.

Žiedai turi specifines dalis, atliekančias svarbias funkcijas: taurėlapiai apsaugo pumpure esantį žiedą, vainiklapiai vilioja vabzdžius apdulkintojus, kuokeliuose vystosi žiedadulkės (vyriškas gametofitas), o piestelėse vystosi sėklapradžiai su gemaliniu maišeliu (moteriškas gametofitas).

tags: #apibudinkite #augalu #dviguba #apvaisinima #ir #prisitaikyma

• Sužinokite, ką reiškia rožinė kūdikio šlapimo spalva
• Naujo vežimėlio trūkumai
• Idėjos kalėdiniams papuošimams su vaikais
• Apie „Obelėlės“ ugdymo kokybę
• Etika ir vertybės globos namuose