Ankstyvo nėštumo persileidimo požymiai ir priežastys

Nėštumo nutrūkimas, dar vadinamas persileidimu, yra gana dažnas reiškinys. Manoma, kad apie 15-30% visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, ir kartais toks ankstyvas persileidimas gali būti palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Persileidimai skirstomi į ankstyvus (iki 12 nėštumo savaitės) ir vėlyvus (nuo 13 iki 22 nėštumo savaitės).

Kartais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius žuvęs ar nustojęs vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas.

Persileidimo priežastys

Dažniausiai persileidimas yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida. Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi. Neretai persileidimo priežasčių nepavyksta tiksliai nustatyti, tačiau dažniausiai persileidimą sukelia:

• Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai.
• Labai rimtos, su gyvybe nesuderinamos apsigimimai, anomalijos.
• Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos.

Kitos, retesnės persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai:

• Narkotinių medžiagų vartojimas.
• Kai kurių vaistų vartojimas.
• Rūkymas.
• Alkoholio vartojimas.
• Listeriozė - bakterijų sukeltas susirgimas.
• Stiprios traumos ir sumušimai.
• Hormoninis disbalansas motinos organizme.
• Didesnis (daugiau nei 35-eri metai) nėščiosios amžius.
• Infekcijos (pvz., Laimo liga, raudonukė).
• Lėtinės ligos (ypač negydomos arba gydomos netinkamai), pvz., diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai.
• Partnerio spermos patologija.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai (koagulopatija).
• Imuninės sistemos sutrikimai.
• Endokrininiai sutrikimai.
• Vidinės gimdos anomalijos ir infekcijos.

Svarbu suprasti, kad didžioji dalis persileidimų įvyksta dėl vaisiaus chromosomų anomalijų, kurios dažniausiai atsiranda atsitiktinai ir nėra susijusios su tėvų genetika ar jų elgesiu. Taip pat nėra mokslinių įrodymų, kad seksualinis aktyvumas, mankšta, stresas ar ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas yra persileidimo priežastys.

Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai

Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni, ir moteris juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis.

Gresiančio persileidimo metu būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama.

Persileidimo simptomai:

• Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros.
• Skausmas ir spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai būna stipresni. Skausmas dažniausiai lokalizuojamas apatinėje pilvo dalyje arba nugaros apačioje.
• Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.
• Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas.
• Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
• Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.
• Audinių išsiskyrimas. Persileidimo metu, ypač jei nėštumas yra vėlesnėje stadijoje, gali pasirodyti audinių arba vaisiaus membranų likučiai.
• Bendras sveikatos pablogėjimas. Karščiavimas, šaltkrėtis, galvos svaigimas ar alpimas.

Ką daryti įtariant persileidimą?

Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis, įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma.

Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.

Gydymo ir gimdos valymo po persileidimo galimybės:

• Savaiminis valymasis: Kai kurie persileidimai gali išsivalyti savaime be medicininės intervencijos.
• Medikamentinis gydymas: Jei gimda neišsivalo pilnai, gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padės paspartinti valymosi procesą.
• Chirurginis valymas (gimdos išgrandymas): Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos.

Pastojimas po persileidimo

Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus.

Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių.

tags: #ankstyvo #nestumo #persileidimo #pozymiai

• Idėjos užsiėmimams su vaikais
• Atraskite paukščio simbolikos prasmę
• Apsauga ir prezervatyvų naudojimas
• Nuo gimimo iki suaugusiųjų istorijų
• Kompensuojamų sauskelnių ir slaugos priemonių tvarka