Psichologinė pagalba vaikams: svarba, metodai ir būtinybė
Spartėjantis gyvenimo tempas informacijos pandemijos laikais suaugusiuosius įsuka į intensyvų veiklų maratoną, tad vis mažiau laisvo laiko lieka pabūti su šeimos nariais. Tai tiesiogiai veikia vaikų raidą, emocijų raišką ir ugdymąsi. Antropoceno kartos vaikai susiduria su daugybe emocinių iššūkių - nuo intensyvių emocijų, tokių kaip pyktis, liūdesys ar baimė, iki sunkumų, susijusių su savikontrolės trūkumu ir nesutarimais su bendraamžiais. Gebėjimas atpažinti emocijas yra esminis socialinio-emocinio ugdymo pagrindas. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad laimingas žmogus yra tas, kurio išvystytos socioemocinės kompetencijos, t. y. geba atpažinti ir tinkamai išreikšti savo emocijas.
Vaikams svarbu sulaukti suaugusiųjų pagalbos susiduriant su sunkumais reiškiant savo emocijas. Sumani ir savalaikė pagalba, stiprinant savo socioemocines kompetencijas bei valdant konkrečias gyvenimiškas situacijas, vaikus gali paskatinti ugdytis savireguliacijos įgūdžius. Vaikams trūkta suaugusiųjų pavyzdžių: jeigu vaikai nemato tinkamo suaugusiųjų emocijų reiškimo pavyzdžio, iš jų atimama galimybė to išmokti. Vaikams trūksta emocinės suaugusiųjų paramos: mokydamiesi naujų dalykų vaikai nuolat daro klaidų. Vidinė įtampa ir noras būti geriems, bet dažnu atveju nežinojimas, kaip tai padaryti: blogai besielgiantis vaikas - taip prašo mūsų pagalbos, nes nesusitvarko su vidine įtampa.
Pagrindiniai emociniai iššūkiai ir pagalbos būtinybė
Apie 50 % psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia dar vaikystėje, iki 14 metų. Tad šiuo gyvenimo laikotarpiu ypatingai svarbus jų palaikymas, supratimas ir tinkama pagalba. Laiku negauta tinkama pagalba ne tik veikia vaikų bei paauglių gyvenimo kokybę, bet taip pat gali išaugti į sunkesnius psichikos sveikatos sutrikimus suaugus. Vaikų ir paauglių psichologai stengiasi pamatyti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai, darbo metodus taip pat pritaiko kiekvieno vaiko poreikiams. Nors įvairios taikomos metodikos gali skirtis, tikslas išlieka tas pats - suprasti ir padėti vaikui bei jo šeimai įveikti sunkumus.
6 patarimai, kaip padėti savo vaikams kontroliuoti savo emocijas | UCLA sveiko gyvenimo patarimai
Svarbūs aspektai teikiant pagalbą:
- Individualus požiūris: Psichologai stengiasi pamatyti ir suprasti kiekvieną vaiką individualiai.
- Socioemocinės kompetencijos: Ugdydami šį gebėjimą nuo pat vaikystės padedame vaikams susiformuoti tinkamus elgesio įpročius ir racionalius veiksmų modelius.
- Artimųjų vaidmuo: Pirmieji, kurie gali pastebėti vaiko emocines permainas, yra šeimos nariai ar kiti artimiausi žmonės.
Miegas ir emocinė vaiko sveikata
Miegas yra svarbi sveiko vaikų ir paauglių augimo bei vystymosi dalis. Tačiau vaikų miego sunkumai yra dažni. Kaip teigė pediatras, psichoanalitikas D. W. Winnicottas, „miegas reikalauja pakankamo saugumo jausmo“, todėl neužmigimas gali atspindėti vaiko emocinio saugumo trūkumą. Tėvų vaidmuo tampa itin svarbus: rodydami pavyzdį ir kalbėdami apie miegą kaip apie poilsį, energijos atgavimą ir pasirūpinimą savimi, jie padeda vaikui suprasti miego reikšmę gerai savijautai. Psichologė D.Šlapikaitė pabrėžia, kad jei vaiko miego sunkumai tęsiasi ilgą laiką, stipriai veikia jo emocinę būklę, elgesį, mokymosi rezultatus ar visos šeimos kasdienį funkcionavimą, verta kreiptis į specialistą.
| Sunkumų tipas | Galimos priežastys |
|---|---|
| Ikimokyklinukų miego baimės | Atsiskyrimas nuo tėvų, nesaugumo jausmas |
| Paauglių nemiga | Stresas mokykloje, santykiai, nerimas |
| Fizinis diskomfortas | Alkis, ligos, dantų dygimas |
Reagavimas į krizes ir virtualios aplinkos įtaka
Didelė dalis laiko praleidžiama virtualioje aplinkoje: dalis gyvo bendravimo persikėlė į virtualią erdvę, kur tikras pasaulio vaizdas yra iškreiptas ir vaikai nepatiria to, ką patirtų žaisdami tarpusavyje gamtoje. Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija ragina tėvus būti budriais. Jei jaunas žmogus akivaizdžiai pasikeitė, tapo uždaras, pernelyg įsitraukęs į virtualią erdvę, svarbu nelaukiant reaguoti ir pasirūpinti vaiko saugumu ir emocine sveikata. Tėvai ir artimieji turėtų būti ypač budrūs, jei bendravimas socialiniuose tinkluose skatina atlikti pavojingus veiksmus.
Kai šeima praranda artimą žmogų, skausmas paveiks visus jos narius, tačiau vaikai šią netektį pakelia ypač sunkiai. Vienas sunkiausių momentų - pasakyti vaikui apie artimo žmogaus mirtį. Kalbėkite paprastai ir aiškiai. Vaikams reikia konkrečių, suprantamų žodžių. Nors gedėjimas yra natūralus procesas, kartais vaikui reikia profesionalios pagalbos. Vaiko psichologas ar psichoterapeutas gali padėti vaikui išreikšti savo jausmus saugiu būdu, išmokti susidoroti su skausmu ir pritapti prie naujos realybės. Atminkite: jūs neturite būti tobuli šioje situacijoje. Jūs taip pat gedite, jūs taip pat mokotės gyventi be artimo žmogaus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
