Alternatyvi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvarka ir principai
Tėvams gyvenant skyrium, su vienu iš jų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, o su kitu - bendravimo tvarka. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Toks susitarimas užtvirtinamas teismo patvirtinta sutartimi. Santuokos nutraukimo ar porų, nusprendusių gyventi skyriumi turint bendrų nepilnamečių vaikų, pagrindiniai kylantys ginčai ar nesutarimai yra du: tai turto dalybos ir ginčai dėl vaikų bendravimo tvarkos.
Teisinė atsakomybė ir tėvų susitarimas
Neretai kilus ginčams dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būna gąsdinimų ar grasinimų vaiką atimti. Kai tėvams nepavyksta tarpusavyje susitarti, gali padėti mediacija. Tėvams nesusitarus galima kreiptis į teismą, tačiau prieš šį žingsnį yra nustatyta privaloma tvarka bandyti susitarti mediacijos keliu.
Kas yra tėvų atsakomybė?
Atsakomybė už vaiką tenka abiem tėvams. Jeigu vienas iš tėvų yra miręs arba yra ne visiškai veiksnus, tėvų valdžia tenka kitam iš tėvų. Tėvų valdžia taip pat gali būti apribota teismo sprendimu. Jeigu tėvai negali naudotis tėvų valdžia, jie gali kreiptis į globos bylų teismą (sąd opiekuńczy) arba kitą valstybės instituciją, kad vaikui būtų nustatyta globa. Jeigu tėvai nenori naudotis tėvų valdžia savo vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą dėl vaiko įvaikinimo. Priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba santuokos pripažinimo negaliojančia, Lenkijos teismas privalo išspręsti tėvų valdžios klausimą, nebent konkrečioje byloje teismas neturi teisės spręsti tėvų valdžios klausimo. Jeigu teismas nusprendžia, kad globa priklauso abiem tėvams, tai reiškia, kad tėvai gali ir privalo naudotis tomis pačiomis teisėmis ir vykdyti tas pačias pareigas vaiko atžvilgiu.
Mediacijos svarba
Ginčuose dėl bendravimo tvarkos su vaikais šalys gali susitarti ir patys, tačiau, kaip rodo praktika, emocingiems tėvams susitarti dažniausiai nepavyksta. Tėvams gali padėti tarpininkas. Tarpininkavimo paslaugos teikiamos pagal tarpininkavimo sutartį arba teismo sprendimą, kuriuo tėvams pavedama susitarti tarpininkavimo būdu. Susitarimas taip pat gali būti pasiekiamas tarpininkavimo būdu. Tuo atveju susitarimas sudaromas raštu, jį pasirašo abu tėvai ir tarpininkas. Sutartis gali būti sudaryta ir vienam iš tėvų paprašius tarpininkavimo, o kitam iš tėvų su tuo sutikus.
Dėkoju mediatorei Viktorijai už pagalbą susitariant dėl alimentų ir bendravimo tvarkos. Kartu su vaiko tėčiu supratome, kas buvo negerai ir kaip elgtis ateityje. Iš pradžių buvo nedrąsu, nes viskas labai asmeniška, tačiau matau, kad tikrai reikėjo išsikalbėti saugioje aplinkoje. Jaučiuosi išgirsta ir supratau buvusį vyrą. Be pagalbos mums nebūtų pavykę susikalbėti.
Vaiko interesų principo prioritetas
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų - ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis).
Teisinis reglamentavimas ir Konvencijos
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia vaiko interesai konkrečiu atveju, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą (CK 3.164 straipsnis).
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gairės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra įtvirtinęs reikalavimą teismams, priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus.
LAT praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Akcentuojama, kad vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas Lietuvoje: tarp formalumo ir praktikos
Viešoje erdvėje dažnai galima išgirsti nuomonių, kad Lietuvos įstatymai ištuokos atveju neleidžia vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais. Kaip taisyklė, dažniausiai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vaikų mama. Tokios praktikos laikosi ir vaikų tėvai, kurie dažniausiai neprieštarauja, kad jų vaikai gyvens kartu su mama, nors yra ir išimčių. Vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, ne su mama, teismo gali būti nustatoma šalims sutarus, kad vaikams yra geriau gyventi su tėvu nei su mama. Teismas taip pat vertintų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu tais atvejais, kai yra įrodymai, jog mama veda antisocialų gyvenimo būdą, sunkiai serga ir negali pasirūpinti net savimi, išvykusi į kitą šalį ar kitos nustatytos priežastys, dėl ko teismas spręstų, jog su tėvu, ne su mama, vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta teisingiau, nes tai atitiktų labiau vaiko interesus ir jo saugumą. Teismui nustačius, su kuo iš tėvų gyvens vaikas ar vaikai, sprendžia vaiko(ų) bendravimo tvarką su tėvais.
Įstatymo formuluotė ir interpretacija
Kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą reglamentuoja įstatymas? Civilinio kodekso normos nustato, kad „tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų“. Esant būtent tokiai įstatymo formuluotei, įstatymą galima taikyti pažodžiui. Taigi, vertinant lingvistiškai ir eliminavus ginčo elementą, vaiko tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos gali susitarti laisva valia, taigi gali susitarti ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem.
Teismų praktikos nevienodumas
Deja, kaip jau minėta, ne visada teismai tokią įstatyme įtvirtintą galimybę įžvelgia ar supranta vienodai, kas puikiai atitinka posakį „kiek yra teisininkų, tiek yra ir nuomonių“. Už vienodos teismų praktikos formavimą yra atsakingas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau teismų patvirtintos tėvų sudarytos sutartys yra tvirtinamos pirmosios instancijos apylinkės teismų ir nesant ginčo tarp šalių, teismų praktiką formuojančio teismo nepasiekia. Esant nevienodai teismų praktikai ir nevienodam įstatymo interpretavimui, praktikoje tenka elgtis kūrybiškai.
Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant kaip įmanoma labiau prisitaikyti prie teisėjo, kuris nenori tvirtinti tėvų susitarimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais abiem, gyvenamoji vieta yra nustatoma rotacijos principu kas pusę metų (ar kitokiais laikotarpiais) keičiant vaiko gyvenamąją vietą tai su vienu tėvu, tai su kitu. Pasitaiko ir drąsesnių teisėjų, kurie įstatyme neįžvelgia jokio prieštaravimo ir, esant tėvų sutarimui, tvirtina jų sudarytas sutartis, kuriomis jie susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem, būtent tokią formuluotę ir įtvirtinant teismo sprendimu. Nors tenka apgailestauti, kad Civilinis kodeksas nenumato galimybės teismui vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais esant ginčui tarp jų, tačiau tikėtina, kad skleidžiant informaciją apie išimtinius teismų sprendimus, kuriais yra įtvirtinama tokia praktika nesant ginčo elemento, augtų ir tėvų sąmoningumas neįtraukiant vaiko į jų tarpusavio ginčus.
Bendravimo tvarka „50/50“: lygiavertė tėvystė
Vaiko bendravimo tvarkos nustatymas „po lygiai“ Lietuvoje jau įgauna pagreitį ir dažnas tėvas siekia, kad su savo vaiku, kurio gyvenamoji vieta su juo nėra nustatyta, galėtų bendrauti kas savaitę (ar kitokiais vienodos trukmės intervalais) nepertraukiamai lygiai taip pat, kaip ir tėvas, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta. Tokiu būdu susidaro kuriozinė situacija, kai praktiškai vaikas gyvena su abiem tėvais, t. y. pakaitomis tai pas vieną tėvą, tai pas kitą tam tikrais laiko intervalais, tačiau formaliai jo gyvenamoji vieta būna nustatoma tik su vienu iš jų.
Bendravimo su vaiku tvarka 50/50 yra vis dažniau svarstomas modelis, siekiant užtikrinti, kad vaikas išlaikytų lygiavertį ryšį su abiem tėvais po skyrybų. Šis principas grindžiamas lygiaverte tėvyste, kai abu tėvai dalyvauja vaiko gyvenime vienodai, tiek laiko, tiek atsakomybės prasme. Geriausia, kai dėl tokios tvarkos susitariama taikiai, nes tėvų bendradarbiavimas yra esminis veiksnys sėkmingam lygiavertės bendravimo tvarkos įgyvendinimui.
Teismas, spręsdamas dėl 50/50 bendravimo modelio, įvertina daugybę veiksnių: tėvų gyvenamųjų vietų atstumą, vaiko ugdymo įstaigų vietą, socialinius ryšius, tėvų užimtumą ir jų gebėjimą užtikrinti stabilų kasdienį gyvenimą. Jei nustatoma, kad toks modelis atitinka vaiko poreikius ir neprieštarauja jo gerovei, teismas gali jį patvirtinti. Vienas iš svarbiausių aspektų, taikant šį modelį, yra užtikrinti stabilumą ir nuoseklumą vaiko gyvenime. Tai reiškia, kad tėvai turi susitarti dėl vienodų ugdymo ir auklėjimo principų, aiškios dienotvarkės bei bendros atsakomybės pasidalijimo. Jei bendravimo 50/50 tvarka tampa netinkama dėl pasikeitusių aplinkybių ar neigiamai veikia vaiko gerovę, ji gali būti keičiama. Tam reikia įrodyti, kad dabartinė tvarka neatitinka vaiko interesų ir yra reikalingas kitoks bendravimo modelis. Mūsų kontora konsultuoja ir padeda nustatyti bei įgyvendinti 50/50 bendravimo su vaiku modelį, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo individualias aplinkybes.
Ginčų sprendimas teisme
Tėvams nesusitarus galima kreiptis į teismą. LR Civilinio kodekso 3.175 str. aiškina ginčus tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. Šio straipsnio 1 dalis suteikia tokią teisę tėvams kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o 2 dalis nustato tvarką atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Taigi, tėvams nepavykus susitarti draugiškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ypač kylančių ginčų kai yra daugiau kaip vienas vaikas, tokią tvarką ir gyvenamąją vietą su vaiku, nustatys teismas.
Kreipimasis į teismą ir teismo kompetencija
Bylas dėl tėvų valdžios nagrinėja apylinkės teismas (sąd rejonowy), turintis jurisdikciją pagal vaiko gyvenamąją vietą. Apylinkės teismo šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius turi kompetenciją spręsti globos klausimus (sąd opiekuńczy). Be to, bylos šalies prašymu globos bylų teismas gali nustatyti apsaugos priemonę, kuri, teismo nuomone, yra tinkama tomis aplinkybėmis. Bylos dėl tėvų valdžios šalys privalo sumokėti Teisinių išlaidų civilinėse bylose įstatyme (Ustawa o kosztach sądowych w sprawach cywilnych) nustatytus mokesčius ir padengti jame nustatytas išlaidas. Tačiau pagal Įstatymo 102 straipsnio 1 dalį teismo bylos šalis gali prašyti atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad negali padengti tų išlaidų nesukeldama sunkumų sau arba savo šeimai. Kartu su prašymu atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų reikia pateikti pažymą, kurioje būtų nurodyta pareiškėjo šeiminė padėtis, turtas, pajamos ir pragyvenimo šaltiniai.
Sprendimų vykdymas ir apeliacija
Taip, bet kurį sprendimą galima apskųsti aukštesniosios instancijos teismui. Apsaugos orderių atveju apeliacinis skundas pateikiamas tos pačios instancijos teismui. Apeliaciniai skundai dėl apylinkės teismo (sąd rejonowy) priimto sprendimo dėl tėvų valdžios gali būti teikiami apygardos teismui (sąd okręgowy). Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Teismo sprendimus bylose dėl vaiko grąžinimo vykdo teismo paskirtas globėjas (kurator sądowy). Jeigu teismo sprendimas, kuriuo nurodoma grąžinti vaiką, nevykdomas, asmuo, turintis teisę į tai, kad vaikas jam būtų grąžintas, turėtų kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu, kad teismo paskirtas globėjas perimtų vaiką priverstiniu būdu. Jeigu asmens, turinčio įgyvendinti tėvų valdžią, buvimo vieta nežinoma, teismas atlieka tyrimą jo buvimo vietai nustatyti. Teismas priima sprendimą ir jame išdėsto nurodymus teismo paskirtam globėjui. Sprendimas gali būti priimamas uždarame posėdyje. Tokio sprendimo skųsti negalima. Teismo paskirtas globėjas paskiria vaiko perėmimo datą ir praneša apie tai teisę į vaiko grąžinimą turinčiam asmeniui. Teismo paskirtas globėjas gali perimti vaiką iš asmens, su kuriuo vaikas yra. Civilinio proceso kodekse (Kodeks postępowania cywilnego) kitokia procedūra yra nustatyta sprendimams dėl bendravimo su vaiku. Tokiu atveju asmens, turinčio teisę bendrauti su vaiku, prašymu globos bylų teismas (sąd opiekuńczy) įspėja, jog priims sprendimą prieš asmenį, kuriam priklauso globos teisės ir kuris nevykdo teismo sprendime arba susitarime dėl bendravimo su vaiku nustatytų įsipareigojimų, ir priteis sumokėti tam tikrą sumą teisę bendrauti su vaiku turinčiam asmeniui už kiekvieną įsipareigojimų pažeidimą. Jeigu asmuo, turintis teisę bendrauti su vaiku, arba asmuo, kuriam bendrauti su vaiku yra uždrausta, pažeidžia sprendime nustatytą įsipareigojimą, globos bylų teismas (sąd opiekuńczy) įspėja, jog nurodys, kad tas asmuo sumokėtų nustatytą sumą vaiką globojanciam asmeniui.
Detalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismai ne kartą yra pasisakę, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, o sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą ir sudarant sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku tiek pat laiko, kiek ir su motina (tėvu), su kuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Šį sakinį kaip mantrą teismai kartoja beveik kiekvienoje teismo nutartyje, net ir tuo atveju, jei ginčo tarp vaiko tėvų nėra, kartais net nesivargindami individualiai pažvelgti į kiekvieną konkretų atvejį.
Svarbūs aspektai tėvams
Į ką tėvams labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį nustatinėjant bendravimo tvarką su vaiku. Visų pirmiausiai, tai tėvai turi atkreipti dėmesį į savo pačių užimtumą ir realias galimybes matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime užtikrinant betarpišką ryšį su vaikais. Papildomai, derėtų tėvams atkreipti dėmesį ir į vaikų norus ir jų amžių. Suprantama, kad esant mažam vaikui, nustatinėti jam kaip jis turės bendrauti su tėvais, vaikas savęs apginti negalės dėl savo amžiaus.
Bendravimo tvarkos sudėtingumas ir lankstumas
Praktikoje, tėvai nustatinėja nuo paprastų bendravimo su vaikais susitarimų iki detalių ir sudėtingų. Kaip antai, paprasta bendravimo su vaikais forma yra kuomet tėvai apsprendžia kada ir kiek mėnesio eigoje matysis su vaikais, kada pas kurį vaikai bus su nakvyne, kiek ir kokiu metų laiku vaikas bus pas vieną iš tėvų atostogų metu. Sudėtingesnė forma bendravime su vaiku yra nustatoma padieniui iki valandų ir minučių net skaičiuojant kas vaiką atveš, o kas pasiims. Įskaičiuotinos švenčių dienos, ligos atveju ir vaiko būrelių bei kitos aplinkybės, kurios nors logiškai atrodytų teisingos ir priimtinos, tačiau praktikoje, kuo daugiau taisyklių, tuo daugiau bus ginčų ateityje. Čia yra labai svarbu paminėti, kad bendravimo su vaiku detali tvarka gal ir tinka tai dienai, kuomet yra sudaroma, tačiau laikas vietoj nestovi, auga vaikai ir keičiasi jų poreikiai. Antrą vertus ir vieno iš tėvų sąlygos gali keistis, darbovietė, miestas ir net šalis ar kitos aplinkybės.
Vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas tarptautiniu mastu
Praktikoje neretai pasitaiko situacijos, kada vienas iš tėvų gyvena užsienyje arba abu tėvai gyvena užsienyje skirtingose šalyse, o vaiko bendravimo tvarkos klausimus sprendžia Lietuvoje.
Tėvams gyvenantiems užsienyje
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį tėvams gyvenantiems užsienyje. Visų pirma, nustatant bendravimo tvarką su vaiku turi būti nuolatinis ryšys su vaiku ir jis negali būti nutrūkęs. Tėvas gyvenantis užsienyje gali bendrauti su vaiku nuotolinėmis priemonėmis, atvykti pas vaiką ir vaiką pasiimti į užsienį. Norint bendrauti su vaiku jam atvykstant į užsienio šalį, konfliktuojančioms šalims gali kilti sunkumų tokią tvarką nusistatyti, bet teismas bet kuriuo atveju spręstų. Į ką teismas atkreips dėmesį esant tokiai situacijai, tai ar šalis yra Europos sąjungos ar trečia šalis. Kitas klausimas, kurį teismas aiškinsis, kas apmokės vaiko ir jį lydinčio asmens išlaidas, kurios sudarys ne tik lėktuvo bilietų kainą, bet ir apgyvendinimą ir pragyvenimą. Ir trečia į ką teismas atkreips dėmesį, tai vaiko interesus. Kol nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su kažkuriuo iš tėvų, tėvų teisės yra lygios, taigi bet kuriuo atveju gali kilti problemų vienam iš tėvų sugalvojus paatostogauti užsienyje, deklaruoti vaiko gyvenamą vietą toje šalyje ir vėliau nusistatyti vaiko gyvenamą vietą užsienyje. Vienok, kiekviena situacija yra individuali, todėl šis straipsnis apima tik bendrą paaiškinimą kas yra vaiko bendravimo tvarkos nustatymas ir koks jis neretai būna.
Tarptautinių teisinių aktų taikymas
Šie klausimai reglamentuojami pagal atitinkamas 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) III skyriaus nuostatas. Paprastai tokie sprendimai pripažįstami ir vykdomi be papildomų procedūrų. Tačiau įmanoma apygardos teismui pateikti prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo. Apygardos teismas taip pat gali nagrinėti prašymą dėl sprendimo pripažinimo vykdytinu. Kiekvienas teisinį interesą turintis asmuo gali prašyti išduoti pareiškimą, kad užsienio teismo sprendimas, oficialus dokumentas ar susitarimas, kurių kilmės šalis yra valstybė narė, turi ar neturi būti pripažįstami ir vykdomi. Bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo su vaiku teisių taikytinos nuostatos išdėstytos Konvencijoje dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, sudarytoje 1996 m. spalio 19 d. Hagoje, arba dvišaliuose susitarimuose, kurių šalimi yra ir Lenkija. Kai netaikomas nė vienas iš šių dokumentų, taikomos 2011 m. vasario 4 d. Tarptautinės privatinės teisės įstatymo (Ustawa z dnia 4 lutego 2011 r. - Prawo prywatne międzynarodowe) nuostatos.
tags: #alternatyvi #vaiko #gyvenamoji #vieta
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
