Augimas šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, palieka gilų pėdsaką vaiko asmenybėje. Disfunkcinėse šeimose dominuoja nuolatinė nesaugumo, nestabilumo, baimės dėl ateities, melo, tuščių pažadų aplinka. Augant tokioje šeimoje, vaiko galvoje susiformuoja, tarsi įsidiegia programos, kurios vėliau veikia automatiškai. Susiformuoja ypatingas gebėjimas jausti, tarsi užuosti kitų žmonių emocijas. Bandoma nuspėti, kaip kitas žmogus jaučiasi, ar jis nepiktas, ar negrėsmingas.

Disfunkcinėse šeimose užaugusiems vaikams ramybė yra neįprastas ir keliantis įtampą pojūtis. Jiems sunku įsisąmoninti, kad tai natūrali, rami, žmogui taip reikalinga būsena. Suaugę alkoholikų vaikai susiduria su kaltės, nepasitikėjimo, kontrolės jausmais bei žema saviverte. Labai didelę reikšmę turi gėda ir šeimos paslaptis, kuria nebuvo galima su niekuo dalintis.
Augantis alkoholikų vaikas dažnai turi prisiimti daug atsakomybių ir pareigų, kurios jam neretai yra ne pagal amžių ir jėgas. Nuo pat mažumės jis arba ji įpranta užimti savotiško „gelbėtojo“ poziciją. „Gelbėtojais vadinu žmones, kurie pirmiausia rūpinasi ne savo pačių, bet artimųjų ir aplinkinių interesais. Jie praktiškai visą savo laisvą laiką paskiria kieno nors gelbėjimui (tiek darbe, tiek ir namuose).“

Suaugę alkoholikų vaikai savo skaudžias patirtis ir traumas gali užkoduoti ir po netikėčiausiomis sutrikimų formomis - darboholizmu, priklausomybe cukrui, nerimo sutrikimais, panikos atakomis. Jiems būdingas poreikis kontroliuoti, giliai glūdintis nepasitikėjimo savimi jausmas, išvešėjusi kaltė (pernelyg griežtas „vidinis kritikas“), valgymo sutrikimai, artumo ir intymumo baimė.
Ilgametė patirtis rodo, kad tokias ir panašias problemas galima spręsti individualios arba grupinės psichoterapijos metu. Tereikia išdrįsti kreiptis pagalbos. Drąsa suaugusio žmogaus akimis pažvelgti į savo vaikystę yra galinga priemonė, padedanti išsilaisvinti iš senų elgesio modelių.

Gydytojai ir psichologai pabrėžia, kad alkoholiko vaikui amžius neturi reikšmės. Tas pats galioja ir penkerių, ir penkiasdešimt penkerių. Melas alkoholikų šeimose būna toks tirštas ir klampus, kad neretai rodosi, gali „kirvį kabinti“, ir jis pagydomas tik sąžininga, atvira akistata su tiesa. Supratimas apie tai, kas vyksta jų viduje, suteikia jėgų keistis ir kurti sveikesnį bei laimingesnį gyvenimą.
tags: #alkoholiku #vaiku #charakteristika