Alfonsas Penikas - gerai žinomas atlikėjas ir ilgametis vokalo pedagogas, kurio gyvenimo kelias nebuvo klotas vien rožėmis. Gimęs liepos 28 dieną, šis atlikėjas per savo karjerą patyrė tiek šlovės spindesį, tiek sudėtingus išbandymus, kurie suformavo jį kaip asmenybę. Nors šiandien A. Penikas daugiausia laiko skiria darbui su vaikais, jo praeitis yra kupina įvairiausių patirčių - nuo darbo populiariose scenose iki skaudžių asmeninių netekčių.

Alfonsas Penikas nuo pat jaunystės buvo aktyvus ir kūrybingas. Nors tėvai jį skatino rinktis rimtą profesiją, pavyzdžiui, stoti į Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, muzikinis pašaukimas nugalėjo. Besimokydamas dailės, jis kartu pradėjo lankyti Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikumą, kur pasirinko chorinio dainavimo klasę. Vėliau studijas tęsė Vilniuje, studijuodamas solinį dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tuometinėje konservatorijoje).
Jo karjeros pradžia buvo itin sėkminga - dainos skambėjo per radiją, jis mėgavosi populiarumu, honorarai nuolat didėjo, atlikėją kvietė į įvairias restoranų muzikines programas. Tačiau šiandien pats A. Penikas šį laikotarpį vadina viena didžiausių savo gyvenimo klaidų. Pasinėręs į pramogų pasaulį, jis nutolo nuo klasikos, o vėliau suprato, kad televizijos šlovė yra itin trapi.
Atėjus sunkesniam gyvenimo laikotarpiui, kai populiarumas blėso ir trūko pastovių pajamų, A. Penikas atrado save pedagogikoje. Šiandien jis dirba džiazo ir estrados skyriaus mokytoju Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje bei vadovauja vaikų pop šou studijai. Darbas su vaikais jam tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir „saugiu uostu“ nuo šou pasaulio dirbtinumo.
A. Penikas pripažįsta, kad darbas su vaikais reikalauja didelės kantrybės ir psichologinio pasirengimo. Jo studiją per tris dešimtmečius lankė daugybė šiandien žinomų atlikėjų, tokių kaip Agnija Ditkovskytė, Aistė Pilvelytė, Elena Puidokaitė-Atlanta ir kitos.

Pastarieji metai A. Penikui atnešė ne tik pandemijos iššūkius, bet ir skaudžią asmeninę netektį - mamos mirtį. Šis įvykis buvo paženklintas nemaloniu incidentu: dingusiais mamos auskarais ligoninėje arba morge. Toks poelgis atlikėjui sukėlė didelį skausmą ir nusivylimą žmonių žmogiškumu. „Tai visiškas nužmogėjimas. Viską daro pinigai“, - apmaudžiai kalbėjo A. Penikas.
Be to, žinomam vyrui teko susidurti su visuomenės nepagarba jo profesijai. Neretai jis susilaukia prašymų surengti pasirodymą už minimalų atlygį, tarsi atlikėjo darbas būtų tik pramoga. A. Penikas pabrėžia, kad nors šou pasaulis dažnai primena „durną pompą“, jis visada stengėsi išlikti savimi ir vertinti tikrus, o ne dirbtinius dalykus.
| Veiklos sritis | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Pedagoginis darbas | Muzikinis vaikų ugdymas ir vertybių perdavimas |
| Kūrybinė veikla | Solinė atlikėjo karjera, dainų įrašymas |
| Visuomeninė veikla | Festivalių organizavimas ir jaunųjų talentų paieška |
Nors atlikėjas vis dar puoselėja viltį sugrįžti į didžiąją sceną kaip solistas, jis pripažįsta, kad pagrindinis jo turtas ir džiaugsmas šiandien yra darbas su jaunąja karta. A. Penikas teigia, kad gyvenime padarė ne vieną esminę klaidą, tačiau išmoko branginti tai, ką turi, ir nepasiduoti negandoms.