Auklėtojų iššūkiai ir tėvų reikalavimai: kaip užtikrinti darnią vaikų ugdymo aplinką?
Švietimo sistema Lietuvoje nuolat kintanti, o naujausi pokyčiai kelia nerimą tiek mokytojams, tiek tėvams. Šie mokslo metai prasidėjo su itin kontraversiška švietimo pertvarka, kurią lydėjo pakartotiniai mokytojų protestai, o praėjus pusmečiui, protestuoti jau norėtų ir mokinių tėvai.
Pasirodo, kad mokymo programos pakeistos taip, kad net kelis aukštuosius turintys suaugusieji ne visada vaikams skirtas užduotis įveikia, o mokomoji medžiaga tiesiog permesta iš aukštesnių klasių vadovėlių į žemesnes klases. Tikėtis, kad mūsų šalies švietimo sistema bent metus išgyventų be reformų ir pertvarkų, jau darosi naivu.
Alytuje aktyvių tėvų bendruomenė ir darželių darbuotojai surengė trečią protestą prieš švietimo įstaigų pertvarką. Protestuotojai išreiškė susirūpinimą dėl darbo vietų išsaugojimo ir visapusiško vaikų ugdymo sąlygų. „Norim išsaugoti darbo vietas. Turim visas sąlygas ugdyti vaiką visapusiškai. „Tu nesutaupysi nesujungęs ir nenaikinęs etatų. „Turi būti labai aiški analizė. Pedagogui visada skauda, kad į vaiką nežiūrima“, - teigia prof. habil. dr. V.
Ekspertų nuomone, dabartiniai pokyčiai gali pažeisti Jungtinių Tautų vaikų teisių konvenciją, riboti vaiko teisę į laisvalaikį, žaisti, ilsėtis, nes keičiama infrastruktūra. Taip pat pažeidžiama vaikų socialinė emocinė sveikata. „Sprendimus turės priimti savivaldybė, kaip savininkas. „Eisim teisiniu keliu“, - kalba M.
Švietimo sistemos pertvarkos ir su tuo susiję iššūkiai kartais sukelia itin skaudžių pasekmių. Viena tokių istorijų - ilgametės sostinės darželio auklėtojos gyvenimas, pasibaigęs savižudybe po to, kai ji sulaukė tėvų skundo ir reikalavimo išeiti iš darbo, nesudraudusi darželinukės.
Įvykis prasidėjo nekaltai: paruošiamosios grupės mergaitė pietų miego metu išdykavo ir trukdė kitiems miegoti. Auklėtojos padėjėja, liaudiškai vadinama auklyte, paprašė mergaitės padėti tvarkyti prausyklą ir duoti jai skudurėlį kriauklei išplauti. Apie tai sužinojusi mergaitės mama parašė skundą, esą kaip galima versti vaiką dirbti. Auklėtojos atsistatydinimo esą reikalavo ne darželio vadovybė, o supykę tėvai.
Ši graudi situacija atskleidžia, kad su įvairiu tėvų spaudimu susiduria visi auklėtojai. Esą dažnai tik savo ir savo vaiko teisėmis, bet ne pareigomis besirūpinantys tėvai, auklėtojams pretenzijas reiškia net už tai, kad pastarieji nenusišypso, arba, kad vaikas namo grįžta neužrištu raišteliu. Savo vardo atskleisti nenorėjusi ilgus dešimtmečius darželyje dirbanti moteris sako, kad nervus auklėtojams ištampo viską geriau už kitus žinančios vadinamosios „supermamytės“, o ir jų vaikai esą neretai būna išpuikę. Tėvams savo vaikas atrodo švenčiausias ir mieliausias, ir jie netiki, kad jis ką blogo padarė.
Kita vertus, teisėsauga nagrinėja ir kur kas rimtesnius atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau paskelbė nuosprendį buvusiai vieno sostinės vaikų lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjai, kuri buvo pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Bylos duomenimis, moteris, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2023 m. lapkričio mėn., turėdama pareigą prižiūrėti lopšelio grupės vaikus ir būti atsakinga už jų sveikatą bei gyvybę, rūpintis jų higiena, viršydama savo įgaliojimus grupėje kūrė mažamečiams nesaugią aplinką, ant jų nuolat šaukė, sistemingai žemino juos užgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais, išsakomais piktai bei pakeltu tonu.
Apie galimai nusikalstamą auklėtojo padėjėjos elgesį teisėsaugos institucijas informavo grupę lankančių vaikų tėvai, pastebėję mažamečių elgesio pokyčius bei nenorą eiti į ugdymo įstaigą. Byloje nukentėjusiais pripažinta 13 mažamečių vaikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atsižvelgė į prokurorės argumentus, kad nuteistosios veiksmais buvo šiurkščiai pažeisti įstatymai, vaiko teisės ir interesai, sumenkintas vaikų ugdymo įstaigos įvaizdis bei autoritetas. Auklėtojo padėjėjos pykčio proveržiai, pakeltas balsas, rėkimas, keiksmažodžiai, užgauliojimai mažamečiams vaikams kėlė emocinę sumaištį bei neigiamus išgyvenimus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nusikalstama veika padaryta prieš mažamečius vaikus, kurie patys negalėjo apsiginti ir buvo nuteistosios priežiūroje, nuo jos priklausomi. Mažamečių asmenų įžeidinėjimai, žeminimai, pašiepimai, gąsdinimai buvo nesuderinami su vaikų gera savijauta, nors valstybė per ugdymo įstaigoje paslaugas teikiančius asmenis yra įsipareigojusi tokiais asmenimis rūpintis, sukurti saugią ir vaikų poreikius atitinkančią aplinką. Teismas konstatavo, jog piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi nuteistoji padarė didelę neturtinę žalą mažamečiams nukentėjusiesiems ir didelę žalą institucijai - vienam sostinės lopšeliui darželiui, bei Lietuvos valstybei.
Šiuo atveju, buvusiai auklėtojo padėjėjai skirta 7 500 eurų bauda. Iš jos taip pat priteista valstybei atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei nukentėjusiųjų atstovų patirtas teisines išlaidas, kurių bendra suma sudaro apie 3 400 eurų. Teismo sprendimu kai kurių mažamečių nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą - viso 12 tūkst. eurų - turės atlyginti lopšelis-darželis, kurį lankė vaikai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
