Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras: vieta, kur ugdymą kuria idėjos ir žmonės
„Baseinas!“ - šis trumpas pokalbis puikiai atspindi esminę Aukštelkės mokyklos ypatybę: čia svarbiausios ne sienos, o idėjos ir žmonės. Nors šiai mokyklai realiai trūksta įprastų patogumų, tokių kaip valgykla, biblioteka, kompiuterių klasė, sporto ar aktų salė, ji švyti turiniu ir išskirtiniu požiūriu į ugdymą.
Šiaulių rajone esanti Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras yra puikus pavyzdys, kokiu švietimu Lietuvoje galime didžiuotis. Tai vieta, kurios sėkmės paslaptis slypi ne materialioje bazėje, o novatoriškume ir bendruomeniškume, kurių neretai ieškome užsienio šalyse, nors turime čia pat - panosėje.
Mokyklos istorija ir raida
Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras yra buvusi dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Aukštelkėje, Paparčių g. 2, vykdžiusi pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas. Pradinė mokykla savo veiklą pradėjo 1925 metais ūkininko Antano Petrausko name, kur mokėsi 25 mokiniai ir visoms keturioms klasėms vadovavo vienas mokytojas Stasys Adomaitis. Tuo metu buvo organizuojami ir kursai vyresniems vaikams.
Mokyklos vieta keitėsi: 1936-1937 metais ji veikė ūkininko Stasio Petrausko name, kur dirbo mokytojas Povilas Makštela. 1937-1938 metais vaikai mokėsi ūkininko Juozo Vargono name, kur buvo 4 klasės ir dirbo mokytojai Jonas Jakubonis ir Kostė Jakubonienė. 1939-1940 metais mokyklai dalį savo namų skyrė ūkininkai Vaitkai ir Jarulaičiai, pas kiekvieną jų įsikūrė po 2 klases.
Nepaprasta statybų istorija
Tik 1940 metais prasidėjo Aukštelkės mokyklos statyba, kurią vykdė patys Aukštelkės gyventojai. Vos pradėjus statybą, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, ir vokiečiai neleido statyti mokyklos, neskirdami jokių lėšų. Tačiau mokykla vis tiek buvo statoma. Akmenis suvežė žmonės, lėšos statybai buvo renkamos iš gyventojų. Plytos buvo gabenamos iš Bubių ir Kuršėnų plytinių, taip pat surenkamos liekanos nuo Pašiaušės ir nebaigtos statyti Pakapės mokyklos. Miško medžiaga buvo vežama iš Pakruojo, Šaukėnų, Kuršėnų miškų. Statybose dirbo ir keletas samdytų statybininkų, o inžinierius Gergelis slapčia skirdavo geležies nuo vokiečių statomų tiltų.
Mokykla pradėjo veikti nuo 1944 metų sausio 15 dienos. Pradžioje ji buvo pradinė, o vėliau tapo septynmete. Tuo metu joje mokėsi 107 mokiniai, dirbo du mokytojai - Pranas Dargužas ir Konstancija Jakubonienė. 2005 metų vasarą mokykloje susikūrė Aukštelkės kaimo bendruomenė „Aukštarūžė“. Mokyklos įstaigos kodas yra 190059031. Jos koordinatės: 55°52′45″š. pl. 23°12′13″r. ilg.
Aukštelkės mokyklos istorinė apžvalga
| Metai | Veiklos vieta | Mokytojai | Mokinių skaičius | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| 1925 | Ūkininko Antano Petrausko namas | Stasys Adomaitis | 25 | Pradinė mokykla, 4 klasės |
| 1936-1937 | Ūkininko Stasio Petrausko namas | Povilas Makštela | ||
| 1937-1938 | Ūkininko Juozo Vargono namas | Jonas Jakubonis, Kostė Jakubonienė | 4 klasės | |
| 1939-1940 | Ūkininkų Vaitkų ir Jarulaičių namai | Po 2 klasės kiekviename name | ||
| 1944 m. sausio 15 d. | Naujai pastatytas pastatas | Pranas Dargužas, Konstancija Jakubonienė | 107 | Pradėjo veikti, vėliau tapo septynmete |
Inovatyvus ugdymas ir išmaniosios technologijos
Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciniame centre (Šiaulių rajonas) nė vienoje klasėje vaikai nesėdi eilėmis, kaip įprasta matyti. Jie sėdi arba ratu, arba prie mažesnių sustumtų stalų, o tai skatina bendradarbiavimą ir aktyvų dalyvavimą. Kitoks čia ir ugdymo procesas, orientuotas į savarankiškus projektus. Mokykla eksperimentuoja su projektų trukme - bandė trijų mėnesių, vėliau - pusmečio, o šiemet apsisprendė bandyti visų metų projektus. Pavyzdžiui, vienas iš mokinių pernai tyrinėjo, kurios spalvos lesalas labiausiai masina skirtingus paukščius. Apie tokius metodus, kai vienas vaikas ilgai gilinasi į savo pasirinktą temą, giriasi suomiai, kanadiečiai, o Aukštelkė tokias praktikas sėkmingai taiko.
Čia vaikai nuo pirmos klasės mokosi informatikos, o šiemet mokykla yra viena iš keliolikos šalies mokyklų, kuriose integruotai mokomasi gamtos mokslų. Ji yra vienintelė Lietuvos kaimo mokykla, kurioje šiemet įkurta išmanioji klasė. Be to, mokykla nebeturi popierinių dokumentų - viskas „kaba“ debesyse ir yra pasiekiama visų bendruomenės narių. Mokykloje taip pat nėra skambučių, o ikimokyklinukams sudaromos galimybės neiti popiečio miego, kurio tiek vaikų nenori.
Kiekvienoje klasėje galima rasti bent po vieną grįžusių emigrantų vaiką - iš Vokietijos, Anglijos ar Airijos, kas rodo mokyklos atvirumą ir gebėjimą integruoti įvairias patirtis. Čia asmeniniai vaikų pakabukai - atėjusieji pasikabina ant mokyklos kabliukų, sergantieji ar išėjusieji - kitur. Pamažu kuriamas ir jungtinės mokyklos konceptas.
Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos kaitos patirtys
Direktoriaus vizija ir bendruomenės svarba
Direktorius V. Bacys Aukštelkės pagrindinei mokyklai vadovauja jau trečius metus, o šiemet tapo ir Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro vadovu. Per trejus metus - ir netgi greičiau - jam pavyko iškelti kaimo mokyklėlę į padanges. Vaidas Bacys turi labai daug laisvės valstybinėje sistemoje sukurti mokyklą, kurios pavyzdžių važiuojame žvalgytis į Suomiją. Jis sakė, kad mokykla nebepriima daugiau mokinių (mokosi apie 120 vaikų), nes šiuo metu ji puikiai sukomplektuota, o didesnis skaičius „neapsimoka“. Be to, buvo sąmoningai apsispręsta neformuoti gimnazinių klasių, nes gimnazistams jau reikia didesnės mokyklos, miesto aplinkos.
Bendruomenė yra kertinis akmuo kaimo mokyklų sėkmei, ir Aukštelkėje tai puikiai veikia. Direktorius diskutuoja su kitų kaimų mokyklų direktoriais, tariasi, kad galbūt jie visus savo pirmokus nukreiptų į kitą gretimą mokyklą, o šie atitinkamai nukreiptų savo kitų klasių vaikus kitur. Tokiu būdu siekiama išsaugoti pradinės mokyklos klases kuo arčiau vaiko, o ne stengtis tik dėl savo mokyklos. Tai - ne taip dažnai girdimas valstybinis mąstymas, kuris džiugina ir atspindi principą: ne „mano mokykla“ ir „mano vaikai“, o Lietuvos mokyklos ir Lietuvos vaikai.
Iššūkiai ir nestandartiniai sprendimai
Nors mokyklai trūksta daug tradicinių patalpų, tai netapo kliūtimi. Senas direktoriaus kabinetas paverstas darželio miegamuoju, o direktorius kartu su mokytojais dalinasi kambariuką, kuriame telpa trys stalai. „Ar vaikštant po šią mokyklą neskaudėjo širdies, kad kai kurios pustuštės kaimų mokyklos stovi naujai suremontuotos, bet nėra, kas tais koridoriais bėgioja? Tikrai skaudėjo,“ - atvirai kalbama apie situaciją.
Tačiau tai nereiškia, kad tokios mokyklos nereikia renovuoti. Pats mokyklos direktorius socialinėse medijose, kur žmonės iškart ima rašyti apie būtinybę renovuoti pastatą, retoriškai klausia: „O ar tikrai reikia?“ Kaip Vilniaus licėjus praeiviams dėl savo išvaizdos kelia nuostabą („Čia TAS Licėjus?“), taip Aukštelkės mokykla švyti turiniu ir žmonėmis.
Kai žmonės turi idėjų, atsiranda ir nestandartiniai sprendimai - nuvažiavimas į reikiamą infrastruktūros objektą, dalinimasis resursais, mobilios kompiuterių klasės ir visa kita. Ši mokykla yra gyvas įrodymas, kad ne sienos sukuria mokyklas, o žmonės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
