Šiuolaikinis pasaulis yra pakankamai tolerantiškas įvairiems dalykams, tačiau abortas išlieka vienu tų reiškinių, dėl kurių žmonės nesutaria. Abortas - savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas ankstesnėje nėštumo stadijoje, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės žūtis. Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo pradžia.
Dauguma žmonių nėštumo nutraukimą smerkia ir aktyviai veikia, kad tai būtų uždrausta, traktuodami abortą kaip žmogžudystę. Žinoma, yra ir kita pusė žmonių, kurie pateisina tyčinį nėštumo nutraukimą, teigdami, jog gimdyti ar negimdyti yra kiekvienos moters individualus apsisprendimas.

Gerai žinomas kunigas, teologijos mokslų daktaras Andrius Narbekovas teigia, jog abortas gali būti dirbtinis ir savaiminis. Savaiminis abortas, dar žinomas kaip persileidimas, yra savaiminė gimdoje nešiojamo pilnai neišsivysčiusio vaisiaus mirtis, įvykstanti prieš moters norą. Tuo tarpu dirbtinis abortas atliekamas pačios moters pageidavimu.
Yra įvairių veiksnių, darančių įtaką moters apsisprendimui nutraukti nėštumą:
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai. Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai apima infekcijas, gimdos perdūrimą, nukraujavimą, kraujo užkrėtimą, nevaisingumą ar net mirtį.
Taip pat egzistuoja ilgalaikės rizikos:
| Abortų skaičius | Neišnešioto kūdikio gimimo rizika |
|---|---|
| Vienas abortas | 25-27% |
| Du ar daugiau abortų | 51-62% |
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Nors kartais galima išgirsti, jog po aborto moterys patiria palengvėjimą dėl išspręstos nenorimos situacijos, tai gali būti tik pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų: kaltę dėl neišsaugoto vaikelio, pyktį sau bei aplinkiniams, gėdą, vienišumo jausmą ar savęs nuvertinimą.

Naujausi medicinos tyrimai rodo, kad abortas moteriai gali sukelti rimtų psichinių problemų, galinčių kankinti ją net penkerius metus: sielvartą, nerimą, kaltę ir net gėdą. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų, tokių kaip kraujospūdžio sutrikimai ar neaiškūs galvos bei pilvo skausmai. Svarbu pripažinti, kad aborto atveju būtinas nuolatinis palaikymas bei psichologinės konsultacijos, siekiant padėti moterims susidoroti su ilgalaikiu nerimu bei kalte.
tags: #abortai #psichologiniai #ir #biologiniai #aspektai