Lietuvos švietimo sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą ugdymą ir pagalbą pagal savo individualius gebėjimus ir poreikius. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Tai yra esminis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 14 straipsnyje.

Tam, kad mokinys gautų reikiamą pagalbą, pirmiausia būtina nustatyti jo ugdymosi poreikius. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija. Esant poreikiui, mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Išsamesniam vertinimui pasitelkiama pedagoginė psichologinė tarnyba, kuri mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius vertina pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, remdamasis atliktu vertinimu, skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą, užtikrindamas individualizuotą požiūrį į kiekvieną mokinį.

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos bei kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesas pritaikomas atsižvelgiant į mokinių poreikių lygį. Mokinių, turinčių nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo procesą gali vykdyti vienas mokytojas, arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Tuo tarpu ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas. Šis diferencijavimas leidžia užtikrinti tinkamą pagalbą ir individualų dėmesį kiekvienam mokiniui.
Lietuvos švietimo sistema numato didelį lankstumą, pritaikant mokymąsi mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Tai suteikia galimybę pritaikyti mokymosi tempą ir struktūrą prie individualių mokinio galimybių. Be to, mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos, užtikrinant ilgesnį ugdymosi periodą.

Švietimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas ir socialinei pedagoginei pagalbai. Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis - padėti vaikui įgyvendinti jo teisę mokytis, stiprinti vaiko ir mokinio socialines ir emocines kompetencijas, skatinti saugios vaiko ir mokinio mokymosi galias ir poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimą. Šią pagalbą teikia socialiniai pedagogai, dirbantys mokyklose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir kitose įstaigose ar organizacijose.
Socialiniai pedagogai turi atitikti aukštus kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą ir atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 51 straipsnį, socialiniai pedagogai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kas pabrėžia jų darbo svarbą ir atsakomybę. Šios nuostatos yra įtvirtintos Švietimo įstatymo 20 straipsnyje.
| Specialiųjų ugdymosi poreikių lygis | Ugdymo proceso vykdymo forma |
|---|---|
| Nedideli ir vidutiniai poreikiai | Vienas mokytojas, arba mokytojas su švietimo pagalbą teikiančiu asmeniu, arba daugiau kaip vienas mokytojas |
| Dideli ar labai dideli poreikiai | Mokytojas su švietimo pagalbą teikiančiu asmeniu, arba daugiau kaip vienas mokytojas |