Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės vertinimas ir jo vadybos aspektai Lietuvoje

Švietimo sistemoje ugdymo kokybės užtikrinimas yra esminis siekis, o atsakomybė už jį paskirstyta tarp įvairių institucijų. Nors bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje atsakomybė ir vertinimo tvarkos ypatumai skiriasi. Šis straipsnis apžvelgia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vadybos kokybės vertinimo principus, esamas metodikas ir iššūkius Lietuvoje, remiantis švietimo įstatymais ir praktika.

Teisinis reguliavimas ir atsakomybė už ugdymo kokybę

Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė. Už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako savivaldybės. Jos, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai[1].

Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo ypatumai

Valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos. Dėl to dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus. Savivaldybės, kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, organizuoja ar pačios (tiksliau - jų vidaus audito skyriai) atlieka švietimo įstaigų auditus, temines patikras.

Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė tam tikrus iššūkius išorinio vertinimo srityje.

Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą[2]. Savivaldybės taip pat gali būti patvirtinusios savo įstaigų išorinio vertinimo tvarką.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos įsivertinimas

Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis ir atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką.

Šios metodikos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę. Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje:

• etosas;
• vaiko ugdymas ir ugdymasis;
• vaiko ugdymo(si) pasiekimai;
• parama ir pagalba vaikui, šeimai;
• ištekliai ir mokyklos valdymas.

Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai. Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika.

Pedagogų veiklos vertinimas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų.

Bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo modeliai ir jų taikymas

Nors ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vertinimo sistema dar tobulinama, bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo modeliai gali suteikti įžvalgų ir gaires ateities plėtrai.

Išorinio vertinimo tikslai ir vykdymas

Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Šį vertinimą atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (anksčiau - Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra) ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Tai yra nacionaliniu lygiu veikianti institucija, ruošianti nacionalinius vertintojus visos Lietuvos mokykloms vertinti. Išoriniu vertinimu siekiama paskatinti mokyklas siekti geresnės ugdymo(si) kokybės, geresnių mokinių pasiekimų ir taip mokykloms tobulėti. Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimą atlieka pačios.

Išorinio vertinimo tipai

Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas. Jis gali būti įvairių tipų:

• Visuminis: vertinama visa mokyklos veikla.
• Teminis: vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Šiuo atveju rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą).
• Rizikos: vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams organizuojamas pakartotinis vertinimas.

Įsivertinimas bendrojo ugdymo mokyklose

Bendrojo ugdymo mokykla savo įsivertinimą organizuoja pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Įsivertinimą gali inicijuoti mokyklos vadovas, o atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Vertinimo sritys bendrojo ugdymo mokyklose apima: rezultatus, ugdymą(si) ir mokinių patirtis, ugdymo(si) aplinkas, lyderystę ir vadybą. Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis, kurios skaidomos į rodiklius. Kaip atskira sritis neišskirta mokyklos kultūra.

Įsivertinimas gali būti:

• Platusis (arba visuminis): jo metu, atsižvelgus į mokyklos tipą, jos kontekstą, mokyklos bendruomenė vertina visas sritis, temas ir rodiklius.
• Teminis: skirtas iškilusios mokykloje problemos analizei. Problemos analizė pradedama problemos, išreiškiančios neatitikimą tarp esamos ir pageidaujamos padėties, identifikavimu.

Įsivertinimo procesas ir etapai

Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus.

Įsivertinimo metodai reikalauja, kad būtų renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Duomenims rinkti ir jiems apdoroti rekomenduojama naudotis tiesiogine internetine sistema www.iqesonline.lt.

Įsivertinimo procesas apima kelis etapus:

1. Pasirengimo etapas.
2. Įsivertinimo plano parengimo etapas.
3. Atsiskaitymo ir informavimo etapas.

Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija.

Vertinimo sistemų tobulinimas ateityje

Siekiant tobulinti ugdymo kokybės vertinimą visais lygiais, Nacionalinė švietimo agentūra 2018-2021 m. vykdo projektą „Neformaliojo vaikų švietimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo vertinimo, įsivertinimo tobulinimas ir plėtotė“ (vertė - 2 023 000,00 Eur).

tags: #31 #ikimokyklinio #priesmokyklinio #ugdymo #vadybos #kokybes

• kaip vartoti „Influcid“ lašus vaikams
• Sužinokite daugiau apie vaiko pinigus ir socialines garantijas
• Ilgesys ir gamtos dvasia lietuviškuose peizažuose
• Daugiakultūris ugdymas Vilniaus „Vėrinėlyje“
• Štai stipriausi pasaulio vaikai – ateities sporto legendos