Kodėl 2 metų vaikas žaloja save: priežastys ir praktiški patarimai tėvams
Maždaug ketvirtadalis vaikų apimti pykčio muša, žnaibo, kandžioja ar kitais būdais žaloja save. Ši problema būdingiausia 1-3 m. vaikams, kartais - 6-12 mėn. kūdikiams ir vyresniems nei 3 m. Augdamas vaikas po truputį pradeda suvokti savo individualumą. Jis nori išreikšti savo pomėgius, parodyti, kad kažkas jam nepatinka, ir stengiasi būti savarankiškas. Maži vaikai po truputį atranda pasaulį, kuriame yra daug įdomybių.
Kai tėvai neleidžia vaikui tyrinėti aplinkos, o vaikas nemoka išreikšti savo norų ir poreikių, jis nusivilia, jam sunku suprasti, kodėl viskas negali vykti taip, kaip jam norisi. Vaikai agresyviu elgesiu nori savo tėvams pasakyti, kaip jie jaučiasi, ypač tuomet, kai dar tik pradeda ar mokosi kalbėti. Taip pat jei vaikui kažką skauda, pradėti mušti save jis gali tiesiog norėdamas nusiraminti. Dažni atvejai - kūdikiui dygsta dantys arba prasidėjo ausies uždegimas. Būtent todėl svarbu stebėti, ar mušimo pradžia nesutampa su kokiais nors kitais simptomais.
Kaip tėvams elgtis situacijose, kai vaikas žaloja save?
Tėvų užduotis - stebėti, kada, kokiomis aplinkybėmis vaikas pradeda save mušti: ar būdamas namuose, darželyje, o gal kokiose nors viešose vietose? Stebėkite, gal toje aplinkoje yra kažkas, galintis sukelti agresyvų vaiko elgesį.
Veiksmai, padedantys užkirsti kelią netinkamam elgesiui:
- Fiziologinių veiksnių valdymas: Jeigu netinkamą vaiko elgesį provokuoja fiziologiniai veiksniai (nuovargis, alkis) arba perdėta stimuliacija (triukšmas, dideli žmonių susibūrimai), pasistenkite neigiamoms emocijoms užbėgti už akių ir bent trumpam atsitraukite į ramesnę aplinką, pasiūlykite vaikui užkandžių bei gėrimų.
- Išankstinis perspėjimas: Jei pastebėjote, kad vaikas pradeda nederamai elgtis supykęs, iš anksto užkirskite tokiam elgesiui kelią. Pavyzdžiui: „Dabar 15 min. pažaisime, o po to eisime valytis dantukų ir keliausime į lovą.“
- Ramybė ir pavyzdys: Kai vaikas pats save muša, tai - tarsi signalas tėvams, kad jis yra nusiminęs ir jam būtina nusiraminti. Pats geriausias atsakas - patiems tėvams išlikti ramiems. O vaikai yra linkę mokytis iš pasikartojančio elgesio.
Dr. Austėjos priimamasis. Kaip suvaldyti vaiko pykčio priepuolius?
Kaip padėti vaikui suprasti savo emocijas?
Stiprias neigiamas emocijas išgyvenantis vaikas gali jaustis labai vienišas, išsigandęs, nesuprastas, tad būtinai kartokite, kad esate čia, viską suprantate ir būtinai padėsite. Padėkite vaikui suprasti, kokius jausmus jis patiria ir kokia jų priežastis. Įpykusiam, nusiminusiam ar kitas neigiamas emocijas išgyvenančiam vaikui sunku jas paleisti, tad nukreipkite jį tinkama linkme ir pasiūlykite alternatyvą mušimuisi.
Tvirtai apkabinkite vaiką, kad jis negalėtų savęs mušti. Būtina ramiai kalbėti, aiškinti, kodėl neleidžiate vaikui pajudėti. Jeigu vaikas, pavyzdžiui, daužo galvą į sieną, nuneškite jį į kitą vietą; jei vaikas trenkia sau su tam tikru daiktu, paimkite jį iš jo.
| Situacija | Tėvų elgesio patarimas |
|---|---|
| Vaikas pyksta | Neuždrauskite jausmo („tu nepyk“), o sakykite: „Matau, kad esi supykęs, pasakyk, kas įvyko“. |
| Vaikas muša save | Išlikite ramūs, tvirtai apkabinkite, kad vaikas negalėtų savęs žaloti, įvardinkite, kad toks elgesys netinkamas. |
| Nuovargis/stimuliacija | Pakeiskite aplinką į ramesnę, pasiūlykite užkandžių ar gėrimų. |
Kada reikėtų sunerimti?
Kai vaikas reguliariai save muša ir tai nėra susiję su pykčio priepuoliu ar ūmiu skausmu, savęs žalojimas gali būti siejamas su autizmu. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali ne tik muštis, bet ir žnaibytis, kandžiotis, trankyti galvą. Visa tai jiems - būdas nusiraminti.
Svarbu pabrėžti, kad savęs žalojimas dažnai yra signalas, jog vaikas patiria rimtą emocinį skausmą ir jam reikia pagalbos. Jei vaikas pradeda save žaloti, labai svarbu, kad tėvai ar kiti suaugusieji pasikalbėtų su vaiku apie jo jausmus ir ieškotų profesionalios pagalbos, kad būtų sprendžiama pagrindinė priežastis ir suteikiama vaikui tinkama parama.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
