Lietuvos socialinės apsaugos sistema pastaruosius dešimtmečius nuosekliai siekia transformuoti vaikų globos modelį. 2013 m. gruodį patvirtintas „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas“ tapo esminiu dokumentu šiame procese.
Šio plano vienas iš pagrindinių tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (tame tarpe ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje. Likusiems be tėvų globos vaikams siekiama sudaryti sąlygas augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti reikiamą pagalbą bendruomenėje.

„Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje buvo ir yra prioritetas“, - pabrėžiama oficialiuose strateginiuose dokumentuose. Todėl ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje.
Siekiant įgyvendinti Pertvarkos veiksmų plano priemones, bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. lėšos. Taip pat, įgyvendinant vaiko globos sistemos reorganizavimą ir globos šeimoje stiprinimą, GIMK programos finansavimas nuo 2012 metų pradžios kasmet auga.
Svarbu pažymėti, kad net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pat metu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai.
Šiandieninė sistema užtikrina šias finansines priemones:

Vaikų skaičiaus mažinimas institucijose išlieka vienu iš svarbiausių reorganizacijos rodiklių. Iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šie skaičiai rodo, kad pertvarkos procesai vyksta nuosekliai, siekiant kiekvienam vaikui užtikrinti kuo artimesnę šeimai aplinką.