Vis dėlto kartais verksmo priepuoliai priverčia tėvus nuleisti rankas: vaiką nuraminti labai sunku. Ką gi daryti tėvams, kaip susitvarkyti su situacija? Peržiūrėkime kelias situacijas ir būdus, kaip nuraminti vaiką, dar kartą prisiminę, kad kalbame ne apie kūdikius, o apie dvejų-šešerių metų amžiaus mažylius.

Žinoma, verksmas gali būti ligos signalas - skauda dantukus, ausis, galvą ar pilvą, tačiau tada vaikas pakankamai tiksliai nurodo jums skausmo šaltinį. Šiuo atveju būtina kviesti gydytoją, pamatuoti temperatūrą, išsiaiškinti skausmo šaltinį. Būtina visais įmanomais būdais padėti mažyliui - duoti vaistų nuo temperatūros, paskambinti gydytojui ir paklausti, kaip palengvinti būseną, mažylį paglostyti, nuraminti. Visuomet atsiliepkite į vaiko skundus dėl sveikatos.
Vaikas gali pravirkti iš skausmo, iš nuoskaudos arba išsigandęs, ir būtina mokėti teisingai jam suteikti pagalbą ir nuraminti. Pirmiausia apkabinkite vaiką, stipriai prispauskite prie savęs ir užstokite jam kritimo ar nelaimingo įvykio vietą. Tegu jis pajunta jus visu savo kūnu.
Imkite ramiai ir giliai kvėpuoti, suskaičiuokite iki dešimties lėtu tempu. Pastebėsite, kaip trūkinėjantis vaiko kvėpavimas išsilygina ir susinormalizuoja. Nereikia stengtis iškart nutraukti verksmą - reikia leisti emocijoms išsilieti su ašaromis. Ir tik po to, kai mažylis pradės ramiai kvėpuoti ir nustos kūkčioti, galima išsiaiškinti situaciją be emocijų.
Vaikiškos isterijos - tai riksmų priepuoliai su verksmu ir įtūžiu, kylantys dėl stiprių emocijų. Tai būdas manipuliuoti artimaisiais, sukeltas pykčio, susierzinimo, agresijos ar nevilties. Tokiose situacijose tėvams svarbu išlikti ramiems ir nuosekliems.
| Situacija | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|
| Isterija viešoje vietoje | Nukreipkite vaiko dėmesį į neįprastą objektą (lėktuvėlį, debesį). |
| Dėmesio stoka | Apkabinkite ir priglauskite, parodykite, kad esate šalia. |
| Manipuliacija | Išlikite tvirti - taisyklė „negalima“ turi išlikti nepakitusi. |
Antraisiais gyvenimo metais vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės.

Jei vaikas kažko negavęs pyksta, tai labai sveika ir normali vaiko reakcija. Tik vaikas dar per mažas, kad kitokiais būdais parodytų savo nepasitenkinimą, kol kas moka tik rėkti, spardytis, kandžiotis ar mėtyti daiktus. Padėkite savo berniukui ar mergaitei atpažinti, įvardinti ir išreikšti šį jausmą. Mokykite vaiko saugių pykčio išraiškos būdų.
Visada, kai tik vaikas padaro ko prašomas, kai nusiramina, kai atsikelia nuo žemės, pagirkite. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį.