16 metų vaiko teisės ir pareigos Lietuvoje: nuo savarankiškumo iki apsaugos socialiniuose tinkluose

Lietuvos įstatymai numato, kad vaikas yra asmuo, neturintis 18 metų. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad jaunesnis nei 18 metų asmuo gali savarankiškai įgyvendinti savo teises. Pavyzdžiui, jaunesniam nei 18 metų asmeniui leidžiama sudaryti santuoką ar savarankiškai tvarkyti gaunamas pajamas. Nors vaikas yra iki 18 metų, už pačio vaiko neteisėtus veiksmus jis gali būti baudžiamas jau nuo 16 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 14 metų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra galimybės ir sąlygos gyventi atskirai nuo tėvų nuo 16 metų, kokios teisės ir pareigos tenka nepilnamečiams, ir kokia atsakomybė numatyta už vaiko teisių pažeidimus. Taip pat apžvelgsime tarptautinius vaiko teisių apsaugos principus ir šiuolaikinius iššūkius, susijusius su vaikų saugumu skaitmeninėje erdvėje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija: tarptautiniai principai

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais ir įsigaliojusi 1990 metais, yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, apibrėžiantis vaiko teises. Prie šios konvencijos iki 2023 metų buvo prisijungusios 196 valstybės, įskaitant Lietuvą. Konvencijoje suformuluotas bendras vaiko apibrėžimas: vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų, jeigu pagal nacionalinį įstatymą jo pilnametystė nėra pripažįstama anksčiau.

Konvencija išplėtoja 1959 metų Generalinės Asamblėjos Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintas vaiko teises ir jų apsaugos principus, formalizuodama valstybių teisinius įsipareigojimus. Valstybės dalyvės įsipareigoja užtikrinti kiekvieno vaiko teises neatsižvelgiant į jo, jo tėvų ar teisėtų globėjų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, politines ar kitas pažiūras, tautybę, etninę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą, luomą ar kitas aplinkybes. Joms tenka pareiga teikti vaiko gerovei reikalingą apsaugą ir globą. Pagal Konvenciją, valstybinėms ar privačioms socialinės rūpybos įstaigoms, teismams, administracijos ir įstatymų leidybos institucijoms svarbiausi turi būti vaiko interesai.

Konvencijoje įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės apima teisę nebūti atskirtam nuo savo tėvų prieš jo norą, teisę laisvai reikšti savo nuomonę, teisę į mokslą, poilsį, laisvalaikį, minties, sąžinės, religijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Jam turi būti užtikrinama teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokios reikalingos jo fizinei, protinei, dvasinei, dorinei ir socialinei raidai, teisė būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo, nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai ar trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fizinei, protinei, dvasinei, dorinei bei socialinei raidai. Valstybės dalyvės taip pat įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusi valstybė prisiima įsipareigojimą ją įgyvendinti pagal tarptautinę teisę. Valstybės dalyvės imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių Konvencijoje pripažintoms teisėms įgyvendinti. Ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms įgyvendinti valstybės dalyvės naudoja savo turimus išteklius, prireikus gali pasitelkti ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pagal Konvenciją valstybės dalyvės turi sukurti nepriklausomą Konvencijos garantuojamų teisių įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą.

Prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos yra trys fakultatyviniai protokolai: 2000 metais priimti Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, bei Fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose. 2011 metais priimtas Fakultatyvinis protokolas dėl pranešimų procedūros, kuris įsigaliojo 2014 metais ir sudaro sąlygas vaikams pateikti skundus dėl konkrečių jų teisių pažeidimų.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja 1989 metais įsteigtas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas. Jis nagrinėja valstybių konvencijos dalyvių pranešimus apie priemones vaiko teisėms įtvirtinti ir pažangą šių teisių apsaugos srityje, gali teikti rekomendacijas. Komitetas posėdžiauja tris savaitines sesijas per metus Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje ir leidžia aiškinamuosius Konvencijos nuostatų dokumentus, vadinamus bendraisiais komentarais, siekdamas kokybiškesnės vaiko teisių apsaugos.

Vaiko atstovai ir jų pareigos

Vaiko atstovai yra tėvai. Tačiau būna išimčių, pavyzdžiui, jei tėvai yra neveiksnūs. Tokiais atvejais vaikams yra paskiriami globėjai ar rūpintojai, kurie taip pat privalo užtikrinti vaikų interesus. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.

Vaiko teisių pažeidimai ir tėvų atsakomybė

Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus, vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai. Blogas elgesys su vaiku gali būti:

• Fizinė prievarta
• Seksualinė prievarta
• Vaiko nepriežiūra
• Moralinė prievarta
• Tapimas smurto šeimoje liudininku

Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Yra susiformavusi nuostata, kad jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai galimai netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, kurios suformuotų vaiko teisingą požiūrį į elgesį ir visuomenines nuostatas. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime.

Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu nustatyti pažeidimai nesukelia sunkių pasekmių, nėra sistemingi, tėvams paprastai skiriama bauda.

Laisvės atėmimo bausmė už elgesį su vaiku

Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Tačiau laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės. Pavyzdžiui, tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus.

Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje. Laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir tais atvejais, kai vienam iš tėvų yra teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką, tačiau yra vengiama ją vykdyti, atlikus tyrimą vengiančiajam gali tekti pasiaiškinti teisme, o už tai yra numatyta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.

Kada vaikas gali būti paimamas iš šeimos?

Šiuo metu visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad vaikai lengvai gali būti paimami iš šeimos, yra mitas. Vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę ir pareigą reaguoti į situacijas, kurios pavojingos vaikui, tačiau šios institucijos atstovai vaiką gali patalpinti globos namuose ar pas globėjus tik labai trumpam laikui, o vėliau šį klausimą sprendžia teismas. Proceso metu yra užtikrinamos vaikų ir tėvų teisės, tėvams skiriama teisinė pagalba, yra aiškinamasi visos susiklosčiusios situacijos aplinkybės ir ieškoma geriausio vaiko interesus atitinkančio sprendimo.

Visais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai, atvykę į įvykio vietą, pirmiausia ieško galimybės perduoti vaikų priežiūrą vaikų artimiems giminaičiams. Klausimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendžiamas nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje. Tokia aplinka gali būti nustatoma tokiais atvejais:

• Kai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai
• Kai vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi
• Kai tėvai yra dingę ir jų ieškoma
• Kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių

Dažniausiai realus pavojus šeimoje būna konstatuojamas, kai tėvai sistemingai smurtauja prieš vaikus, ilgą laiką nesirūpina ir netinkamai prižiūri vaikus. Dažniausiai tai nebūna vienkartinis, netyčinis veiksmas ar neapgalvotai susiklosčiusi situacija - tai būna ilgalaikiais ir sistemingais neteisėtais veiksmais padaroma žala vaiko interesams.

„Vaikų, išreiškiančių norą būti paimtiems iš šeimos, tendencija ryškėja tarp paauglių. Dažniausiai šeimoje vyraujantys nesutarimai, apleistumas ir nepriežiūra, tėvų piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis paskatina vaikus atsiriboti nuo savo artimiausių žmonių, ieškoti saugesnės aplinkos. Tokių atvejų per metus mūsų skyriaus darbo praktikoje pasitaiko iki dešimties“, - sako Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Savarankiškumas ir teisės nuo 16 metų

Iki pilnametystės ar emancipacijos esi prižiūrimas tėvų. Tu turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą bei pavardę. Tėvams išsiskyrus tu turi teisę bendrauti su abiem iš jų, nepriklausomai nuo to, su kuo gyveni. Tėvams išsiskyrus tu gyvensi su vienu iš jų. Gyvenamoji vieta yra nustatoma bendru tėvų sutarimu, priimant bendrą ir visus tenkinantį sprendimą.

Jei sulaukei 16 metų ir norėtum gyventi atskirai nuo tėvų, turi gauti jų leidimą. Tu, tavo tėvai ar globėjai turėtų kreiptis į gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl tavo, kaip nepilnamečio, veiksnumo pripažinimo. Kaip minėta, tam tikrais atvejais teismas gali sumažinti asmens pilnametystės amžių, pripažindamas, kad jaunesnis nei 18 metų asmuo, pavyzdžiui, 16-metis, gali savarankiškai įgyvendinti savo teises. Tai gali būti galimybė sudaryti santuoką ar savarankiškai tvarkyti gaunamas pajamas.

Švietimo teisės ir pareigos

Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo reguliariai lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų. Vis dėlto, kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, mokyklos nelankančių vaikų skaičius vis dar išlieka pakankamai didelis, t. y. 16-17 tūkst. vaikų iki 16 metų. To priežastys įvairios.

Primintina, kad pagal Švietimo įstatymą, tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Taip pat tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tėvai, netinkamai vykdantys šias pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vis dėlto, valstybė nesiekia bausti tėvų - pirmiausia ji siūlo pagalbą vaikui ir šeimai.

Augant vaiko gebėjimams, didėja ir jo galimybės pačiam priimti sprendimus. Pavyzdžiui, vaikas nuo 14 metų turi teisę pasirinkti vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.

Mokymo sutarčių sudarymas ir tėvų nesutarimai

Problema kartais kyla dėl vaikų mokymo sutarčių sudarymo, nutraukimo, pakeitimo, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Nepriklausomai nuo to, su kuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme bendru sutarimu. Todėl idealiu atveju, net ir esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų, abu tėvai turėtų tartis dėl vaikui tinkamos ugdymo įstaigos parinkimo ir su ja sudaryti mokymo sutartį. Deja, dažnai situacija gali būti priešinga, kai tėvai nesutaria dėl konkrečios ugdymo įstaigos, jos vietos ir pan. Tokiu atveju kilusį ginčą reikėtų spręsti pasitelkiant tarpininkus, mediatorius.

Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad visus sprendimus dėl vaiko turėtume priimti ne taip, kaip suaugusiems atrodo geriau, o kartu su vaiku. Vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko dalyvavimas priimant su jo gyvenimu susijusius sprendimus - tai vienas svarbiausių vaiko teisių apsaugos principų. Todėl tėvai, spręsdami su vaiku susijusius klausimus, turėtų bandyti tartis tarpusavyje, įgyvendinti ne savo svajones ir ne siekti pateisinti savo lūkesčius turėti „tobulą” vaiką, o padėti vaikui susivokti greitai besikeičiančiame pasaulyje ir atrasti jame savo vietą.

Mokymosi sąlygos ir finansavimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokymas valstybinėje ir savivaldybės mokykloje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas. Tačiau nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą nustato mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas).

Švietimo įstatyme nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai). Pažymėtina, kad mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.

Socialiniai tinklai ir vaikų apsauga skaitmeninėje erdvėje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovė Justina Baubkuvienė tikina, jog šiuo metu yra vykdomos atitinkamos programos, kuriomis siekiama apsaugoti vaikus nuo socialiniuose tinkluose plintančios informacijos keliamos grėsmės bei užtikrinti medijų raštingumo įgūdžių stiprinimą. „Nors dauguma jaunuolių yra įgudę skaitmeninių įrenginių naudotojai, tačiau neretai vaikams yra sudėtinga atskirti tą klaidinančią, netgi pavojingą, rizikingą sveikatai informaciją, todėl mūsų, suaugusiųjų, pareiga yra ugdyti vaikų kritinį mąstymą, raginti tikrinti informaciją ir kalbėti su jais čia ir dabar, nepalikti jų vienų internete. Medijų raštingumas, kibernetinio saugumo temos yra integruotos į bendrojo ugdymo programas - per komunikavimo, pilietiškumo ir skaitmenines kompetencijas mokiniai yra supažindinami ne tik su skaitmeninių technologijų galimybėmis, bet ir su grėsmėmis“, - diskusijoje kalbėjo J. Baubkuvienė.

Jos teigimu, kad jaunuolių mokyklos tinkle nepasiektų žalingas socialinių tinklų turinys, turi rūpintis pačios ugdymo įstaigos. Tuo metu už mokyklos ribų atžalomis turi pasirūpinti jų tėvai ar globėjai, pažymi ŠMSM atstovė. „Lietuvos mokyklose mes turime užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neteisėto ir neigiamą poveikį darančio turinio (...), taigi mokyklos turi pasirūpinti turinio filtravimo priemonėmis, kad nepilnamečiams mokyklos tinkle žalingas turinys nebūtų pasiekiamas“, - sakė ji. „Atsakomybė už nepilnamečius už mokyklos ribų pirmiausia tenka tėvams ir globėjams, nes mobiliuosius įrenginius vaikams perka suaugusieji. Todėl jiems yra privalu pasirūpinti ir saugumu, ir tuo, kokį skaitmeninį turinį vaikai naudoja“, - akcentavo J. Baubkuvienė.

Diskusijos dėl socialinių tinklų draudimo ir jaunimo užimtumo

Šią savaitę premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, jog siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingos socialinių tinklų įtakos, pirmiausia reikia imtis jų užimtumo didinimo. Panašios pozicijos laikosi ir ŠMSM atstovė. „Socialinių tinklų draudimo tema yra tikrai aktuali, kompleksinė, turime stiprinti vaikų popamokinę veiklą, ieškoti lygiavertės alternatyvos laiko praleidimui. Taip pat labai svarbu stiprinti tėvų įsitraukimą į šias veiklas“, - akcentavo J. Baubkuvienė. Analogiškus tikslus kovoje su socialinių tinklų daroma žalinga įtaka įvardija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova. „Iš pačių vaikų ir paauglių dažnai girdime, kad trūksta užimtumo formų arba užimtumo pasiūlymų, kurie būtų jiems patrauklūs ir įdomūs, arba, aišku, tai būna super brangu ir prieinama ne visoms (...) šeimoms“, - Seime surengtoje diskusijoje kalbėjo specialistė.

Pasak K. Stepanovos, šiuo metu socialiniuose tinkluose plintančio žalingo turinio problema yra itin aktuali. Jos teigimu, tai turi įtakos ne tik plintančiam seksualiniam smurtui prieš vaikus, bet ir kitų vaikų išnaudojimo formų įsigalėjimui. Vis dėlto, anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, prieš imantis atitinkamų priemonių, vertėtų apsvarstyti, ar neturėtų būti sumažintas jaunuolių, kuriems siūloma drausti naudotis socialiniais tinklais, amžius. „Vis daugiau girdime, kad socialiniuose tinkluose, internete plinta seksualinis smurtas prieš vaikus ir atsiranda vis daugiau naujų vaikų išnaudojimo formų“, - ketvirtadienį vykusios diskusijos metu kalbėjo K. Stepanova.

„Jeigu būtų tas žingsnis drausti socialinius tinklus vaikams iki tam tikro amžiaus, tikrai labai norėtume, kad tai nebūtų skubotas draudimas, nes manome, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo labai paprastų klausimų: ar tikrai nuo 16 metų (jaunuoliai galėtų pradėti naudotis socialiniais tinklais - ELTA), nes vaikai nuo 14 metų jau pagal Civilinį kodeksą įgyja tam tikrą dalinį veiksnumą, tai galbūt kalba būtų tik apie jaunesnio amžiaus vaikus, kurie yra labiau pažeidžiami. Vis daugiau kalbame apie tai, kad vaikai nuo 16 metų galėtų dalyvauti (...) ir savivaldybių tarybose, ir galbūt balsuoti ar panašiai, tai vis tiek turėtume tuos draudimus ir amžiaus kontekste atsakingai nagrinėti“, - akcentavo ji.

K. Stepanovos teigimu, prieš svarstant apie tokio draudimo įvedimą, svarbu apibrėžti ir konkretų kontrolės mechanizmą. Be to, atsakomybė už draudimo pažeidimo atvejus, turėtų tekti ne patiems vaikams ar jų tėvams bei globėjams, bet atitinkamoms socialinių tinklų platformoms. „Labai nenorime, kad už to draudimo pažeidimą būtų baudžiami arba vaikai, arba jų tėvai, nes tikslas nėra bausti ir uždėti papildomų pareigų šeimai, ypač, kai daug kalbame apie demografiją ir jos skatinimą, vaikų saviraišką, tai galbūt būtų galima žiūrėti į pavyzdžius tų šalių, kurios tą atsakomybę perkelia būtent tinklams ir platformoms“, - akcentavo ji. Pagal konservatorės Daivos Ulbinaitės parengtas įstatymo pataisas, bauda būtų skiriama socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, už pakartotinį - nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.

Moksleivių nuomonė ir alternatyvūs sprendimai

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) valdybos narė Aušrinė Levinskaitė pažymi, jog šalies moksleiviai tokią iniciatyvą vertina skeptiškai. Pasak jos, didžioji dalis apklausoje dalyvavusių šalies jaunuolių nepritaria visiškam socialinių tinklų draudimui asmenims iki 16 m. „Vykdytoje apklausoje dalyvavo beveik 3 tūkst. moksleivių ir jie atskleidė tendenciją, kad dauguma jų nepritaria visiškam socialinių tinklų draudimui iki 16 m. 57 proc. respondentų visiškai arba iš dalies nepritaria tokiam ribojimui, o pritariančiųjų yra vos ketvirtadalis“, - Seime vykusioje diskusijoje kalbėjo LMS valdybos narė. „Dauguma likusiųjų tiesiog atsakė, kad tvirtos pozicijos šiuo klausimu neturi“, - akcentavo ji.

Pasak A. Levinskaitės, kone kas aštuntas respondentas pažymėjo netikintis, jog tokia priemonė būtų veiksminga - moksleiviai esą apeidinėtų taisykles, kaip tai šiuo metu daroma ir Australijoje, kur panašus draudimas jau yra įsigaliojęs. „77 proc. mano, kad visiškas draudimas skatintų taisyklių apeidinėjimą tokį, kokį mes matome Australijoje. Kitaip tariant, jaunimas atvirai sako, kad draudimas neveiks. Jie labai aiškiai šitą pabrėžia, mini melavimą apie amžių, netikrų paskyrų kūrimą, VPN naudojimą“, - sakė LMS atstovė.

Pasak A. Levinskaitės, siekiant užkirsti kelią dėl nereguliuojamo socialinių tinklų naudojimo kylančioms grėsmėms, būtina stiprinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius, į procesą aktyviau įtraukti tėvus bei globėjus, didinti psichologinės pagalbos prieinamumą bei didinti pačių socialinių platformų atsakomybę. „Pirmiausia, būtina rimtai investuoti į skaitmeninį raštingumą, nes socialinių tinklų naudojimas yra ne tik dabarties problema, bet tai tikrai bus ir artimiausioje ateityje labai plačiai naudojamas instrumentas. Reikia ne vienos pamokos per metus, bet sistemingos ugdymo programos šiuo klausimu: kaip atpažinti manipuliaciją, kaip saugoti savo psichinę sveikatą internete. Antras labai svarbus sprendimas, kurį įvardina mokiniai, yra tėvų vaidmuo. Tėvų vaidmuo turėtų būti paremtas ne kontrole, o dialogu ir susitarimu“, - kalbėjo LMS atstovė. „Trečia - stiprinti psichologinę pagalbą mokyklose. Ketvirtas siūlymas - pačių platformų atsakomybė, kaip Australijoje. Dabar yra daug pavyzdžių, kaip kai kurios programos turi tam tikrą turinio filtravimą - tėvai gali pasirinkti, kad vaikas yra nepilnametis, ir kad suteikia prieigą tiems socialiniams tinklams filtruoti turinį ir pateikti nepilnamečiui vaikui skirtą turinį“, - tikino ji.

Skyrybų įtaka vaikams

Skyrybos - tai didelė emocinė, psichologinė, ekonominė ir socialinė rizika. Skiriantis šeimoms pažeidžiamos sutuoktinių funkcijos, nyksta šeimos vaidmenys, dvasinis bendrumas. Daiva Beliūnienė, „Bendrakeleivių“ sielovadininkė, papasakojo, kad jų grupės paskirtis ir tikslas teikiant pagalbą skyrybų krizę išgyvenantiems - priimti žmogų ir būti šalia jo skausmo, padėti išsisakyti, įvardyti sunkumus, išklausyti, atliepti ir nurodyti įmanomas gaires gijimo ir visaverčio gyvenimo link. „Žmonės dažniausiai ateina sutrikę, sugniuždyti, pilni kaltinimų ar kaltės, varginami neišsakytų, susiraizgiusių jausmų. Dažnai jie neturi su kuo kompetentingai apie tai pasikalbėti, gyvena lyg slėpdami savo bėdą.“

Pašnekovės žodžiais, ir vaikai, ir suaugusieji skyrybų metu išgyvena skausmingas gyvenimo komplikacijas. Skyrybos pažeidžia visų šeimos narių savivertę, ypač paliktų. O tai gali lemti ir gyvenimo strategiją bei pasirinkimus.

Statistika: Santuokų ir ištuokų skaičius Lietuvoje

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skyrybų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais svyravo, tačiau išlieka gana didelis. Demografai pabrėžia, kad skyrybų itin pagausėjo maždaug nuo 2004 iki 2008 m., paskui šis rodiklis sumažėjo. Žemiau pateikiami duomenys apie santuokų ir skyrybų skaičių Lietuvoje skirtingais metais:

tags: #16 #metu #vaiko #teises

• Apie dvynukių stilių ir gyvenimo akimirkas
• Saugus kukurūzų įvedimas į kūdikio racioną
• skaityti apie Alfonso Peniko gyvenimo istoriją
• Holokausto herojizmas ir žmogaus pasirinkimo dilema
• Patarimai tėvams: kaip įveikti naujagimio miego iššūkius